Osteochondrozės gydymas ir profilaktika

Osteochondrozės gydymas ir profilaktika
dr. Dalia Veitienė
Osteochondrozė – tai degeneracinė stuburo liga, kuri pažeidžia tarpslankstelinius diskus, slankstelius, stuburo raiščius.   Osteochondrozė dažniausiai pažeidžia judriausias – kaklinę ir juosmeninę – stuburo dalis. Pažeisti tarpslanksteliniai diskai suplokštėja, išveša skaidulinis audinys, atsiranda kaulinių išaugų – osteofitų (“ataugų”). Susidariusios kremzlinės išvaržos, sustorėję stuburo raiščiai, sąaugos ir osteofitai taip gali traumuoti nugaros smegenų šaknelę, dėl to atsiranda varginantys skausmai bei kita neurologinė simptomatika.
Pagrindiniai ligos simptomai yra skausmas ir stuburo judesių amplitudės sumažėjimas. Skausmas gali būti silpnas, vidutinis ir labai stiprus. Kai osteochondrozė tik prasidėjusi, jos pažeistas stuburo vietas skauda tik po didesnio fizinio krūvio arba ilgiau pabuvus vienoje ar nepatogioje padėtyje. Vėliau skauda nuolatos, ypač kai osteochondrozė paūmėja.
Gydymo principai
Ūminiam skausmui gydyti:
laikina imobilizacija (ramybė)
analgetikai

Ūminiu ligos periodu, kai skausmas labai intensyvus, tausojant stuburą rekomenduojama skaudamos stuburo dalies imobilizacija ir lovos režimas, skiriamas ne ilgiau kaip 2–3 dienas. Jei pažeista kaklinė stuburo dalis, po gulinčio ligonio galva padedama plokščia pagalvėlė, o po kaklu – volelis. Visiškas nejudrumas nepageidautinas. Ant skaudamos vietos galima dėti šiltą pavilgą, maišelį su šiltu smėliu, druska. Skiriama skausmą mažinančių vaistų, dažniausiai nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (Dicloberl, Nimesil ir kt.).  Kad geriau atsipalaiduotų nuo skausmo įsitempę nugaros raumenys, skiriama raumenis atpalaiduojančių vaistų (pvz., tolperizono). Labai veiksminga skausmą malšinančia vietinio poveikio priemone laikoma transkutaninė elektrinė neurostimuliacija (TENS). Jei skausmas paviršinis, didelė raumenų įtampa, skaudamas vietas rekomenduojama įtrinti Fastum .. Per visą gydymo laikotarpį turi būti atliekami fiziniai pratimai, skiriant didelį dėmesį nugaros raumenų stiprinimui.
Praėjus paūmėjimui, gydoma masažu, tempimu (taip gydant padidėja tarpas tarp stuburo slankstelių, sumažėja nervų šaknelės spaudimas, pagerėja sutrikusi kraujotaka). Taikoma ir manualinė terapija. Ja panaikinama stuburo slankstelių dislokacija, smulkių sąnarėlių išnirimai, segmentų blokavimas. Taikomos fizioterapijos procedūros: elektroforezė, magnetinė terapija, ultragarsas, lazerio terapija, parafino aplikacijos.
Kaip išvengti tarpslankstelinių diskų pažeidimo?
Ribotas judėjimas, netaisyklinga kūno padėtis, ilgas sėdėjimas prie stalo palenkus kaklą ir sulenkus nugarą – visa tai didina krūvį tarpslanksteliniams diskams, skatina osteochondrozės ir tolimesnių stuburo pažeidimų vystymąsi. Stuburą labiau ar mažiau traumuoja kiekvienas fizinis darbas. Labiausiai stuburas traumuojamas netinkamai keliant sunkius daiktus arba dirbant darbą, susijusį su vibracija. Pastaruoju atveju tarpslanksteliniai diskai iš pradžių vibraciją švelnina, bet ilgainiui pasidaro neelastingi, prasideda osteochondrozė. Kenkia ir ilgalaikė vis ta pati priverstinė padėtis, pvz., dirbant prie rašomojo stalo palenktu liemeniu ir galva, ilgai stovint ar būnant susilenkus ir pan. Osteochondrozė taip pat išsivysto, kai dirbama nuolat keičiant kūno padėtį: dažnai susilenkiant ir išsitiesiant bei pasisukant (pvz., kasant žemę). Fiziškai dirbant svarbu, kad nugara nebūtų sulenkta. Kai nugara tiesi, tarpslanksteliniai diskai iš visų pusių spaudžiami vienodai ir nesideformuoja. Antsvoris irgi skatina osteochondrozės vystymąsi, todėl būtinai reikia reguliuoti kūno svorį.
 Apibendrinant galima pasakyti, kad osteochondrozės vystymąsi labiausiai skatina per mažas judėjimas ir netaisyklinga kūno padėtis. Norint jos išvengti, rekomenduojama reguliariai atlikti fizinius pratimus, nuolat keisti kūno padėtį dirbant bei laikytis stuburo tausojimo principų.

Kad stuburas išliktų sveikas
-    Nuolat stiprinkite nugaros raumenis specialiais fiziniais pratimais. Stiprūs nugaros raumenys palaiko stuburo slankstelius atokiau vieną nuo kito, neleidžia jiems „sėsti“.
-    Kontroliuokite savo kūno masę. Antsvorio turinčius žmones nugaros skausmai kamuoja dažniau.
-    Jeigu daug laiko praleidžiate sėdėdami, darykite mažas pertraukėles darbo metu ir skirkite laiko aktyviam poilsiui. Sėdint stuburui tenka didesnis krūvis nei einant!
-    Darbo vieta turi būti įrengta ergonomiškai ir patogi.
-    Vairuodami automobilį atkreipkite dėmesį, kad juosmeninė nugaros dalis remtųsi į sėdynės atramą. Naudokite specialias pagalvėles.
-    Ilgoje kelionėje naudokite specialias pagalvėles, kurios apgobia sprandą, šildo ir saugo raumenis nuo pertempimo.
-    Kad ir koks būtų įdomus darbas ar pramogos prie kompiuterio, po 45–50 min. darbo kompiuteriu darykite mankštos pertraukėles.
-    Miegokite ant standaus, bet ne visiškai kieto pagrindo. Atkreipkite dėmesį, ar pagrindas, ant kurio gulite, ilgainiui netapo „duobėtas“.
-    Kai keliate sunkų daiktą nuo žemės, pritūpkite. Taip dirba ir kojų bei sėdmenų raumenys. Kelti daiktus nuo žemės reikia pritūpus, daiktą laikyti kuo arčiau savęs, kelti abiem rankomis.
-    Sunkius daiktus reikia nešti išsitiesus ir juos laikyti kuo arčiau liemens. Negalima jų remti į šoną. Nešamo daikto svorį reikia paskirstyti kuo simetriškiau, t.y. abiem rankoms.
-    Jeigu dirbate sunkų fizinį darbą ir jus vargina nugaros skausmas, naudokite ortopedinį diržą. Kaip jį nešioti, patars gydytojas ortopedas.
-    Nešiokite avalynę ne aukštesnę kaip 3–4 cm pakulne. Bato „nosis“ neturi spausti pirštų.
-    Be to, stuburo pakitimų gali atsirasti, jei ilgai nekeičiama kūno padėtis, todėl dirbant reikia nuolat keisti kūno padėtį.

Straipsnis iš žurnalo “Vaistininkas”