Pirmoji pagalba traumų atvejais

Pastaruoju metu sparčiai daugėja žmonių, siekiančiu fiziniu aktyvumu kompensuoti hipodinamiją ir stresą. Tačiau svarbu realiai vertinti savo fizines galimybes. Neretai neadekvatus savo galimybių pervertinimas baigiasi trauma. Žinoma, traumą mes galime patirti ir visiškai atsitiktinai. Klaidingai interpretuojami sužalojimai, neteisingai suteikta pirmoji medicininė pagalba gali sąlygoti ilgai trunkančius audinių funkcinius sutrikimus.

Traumų priežastys

• Nesaugi aplinka ( sportinė danga, sporto
• inventorius, įrengimai, netinkamos oro sąlygos );
• Nedėvima apsauginė apranga( nekokybiška, susidėvėjusi );
• Nekokybiška avalynė;
• Netinkamas fizinis pasirengimas;
• Nepakankamas apšilimas prieš fizinį krūvį ir audinių “atpalaidavimas” po fizinio krūvio ( pasyvūs ir aktyvūs tempimo pratimai );
• Liguista būklė, nuovargis, alkoholio vartojimas…

Pirmoji pagalba traumų atveju
Taikomas R I C E principas :
Rest - ramybė ( nejudinti, atpalaiduoti pakenktą vietą );
Ice - ledas, šaltis! ( 24 – 48 val. );
Compression - lengvai pabintuoti pakenktą vietą;
Elevation - pakelti pakenktą galūnę.

Svarbu ! Ledas neturi tiesiogiai liesti odą (dėti per suvilgytą audeklą). Šaldoma kas 1,5 – 2 val. Šaldymo trukmė 10-20 min., priklauso nuo pakenkto ploto dydžio.

Geriau naudoti ledą, šaltą vandenį. Aerozolinius šaldiklius naudoti tik neesant odos pažeidimui ( nubrozdinimai,žaizda ).

Esant neaiškumui, kreiptis į gydymo įstaigą būklės įvertinimui.

Negalima ignoruoti skausmo, turi būti taikomas adekvatus nuskausminimas ( Dicloberl retard, Nimesil, Fastum ir kt.)

Lėtinės traumos

Lėtinę traumą sukelia ilgalaikis žalojantis poveikis kūno audiniams.Vienas svarbiausių traumos (ir ūminės, ir lėtinės, ypač paūmėjusios) komponentų yra skausmas. Jis atsiranda dėl trauminio ir uždegiminio skausmo receptorių dirginimo, raumenų įtampos.Kliniškai tai pasireiškia sutrikusia raumenų, sausgyslių, raiščių funkcija, galūnės (sąnario) judesio amplitudės sumažėjimu, patologinio judesio stereotipo (dėl raumenų disbalanso) atsiradimu. Šiam fenomenui apibūdinti šiuo metu naudojamas „audinių nuovargio“ (angl. overuse) terminas.
Lėtinė trauma gali formuotis:
-dėl ilgalaikio traumavimo;
-dėl netinkamai gydytos ūminės traumos.

Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko šios lėtinės traumos:

Girnelės periostopatija (kitaip: patelofemoralinis sindromas, priekinis kelio skausmas). Tai uždegiminė būklė, apimanti kelio girnelę, jos savąjį raištį ir aplinkinius minkštuosius audinius, šlaunies keturgalvio raumens sausgyslinę dalį.
Dažniau pasitaiko sportininkams (ypač krepšininkams), tačiau gali varginti ir kitus fiziškai perdėm aktyvius asmenis.
Lėtinis nugaros skausmas – tai dažnėjanti patologija. Lėtinis nugaros skausmas dažniausiai atsiranda dėl statikos sutrikimo, ilgalaikės priverstinės, vertikalios (ar kitokios) kūno, liemens padėties – stovimo ar sėdimo (prie kompiuterio) darbo ir pan., dėl vertikalią poziciją palaikančių nugaros tiesiamųjų raumenų, sausgyslių, raiščių pervargimo, nuolatinės izometrinės įtampos – o ne dėl patologinių stuburo pakitimų (spondiliozės ar kt.), kaip buvo manoma anksčiau.
Peties sąnario minkštųjų audinių pažeidimai – tai dažniausiai peties sąnario sukamųjų raumenų( rotatorių manžetės), sausgyslių pažeidimas pasireiškiantis skausmu ir judesio amplitudės ribotumu.
Achilo sausgyslės tendinitas – lokali uždegiminė būklė Achilo sausgyslės srityje. Jam būdingas rytinis sukaustymas, lokalus skausmas, gali atsirasti patinimas ties Achilo sausgysle. Skausmas gali plisti į blauzdą. Tokios būklės atsiradimui turi reikšmės avalynės pakeitimas, neadekvatus fizinis krūvis, sportinės dangos pasikeitimas.

Lėtinių traumų gydymas

Lėtinių traumų gydymas sudėtingesnis ir turi būti labiau individualizuotas. Gydant, atsižvelgiama į lėtinės traumos genezę, mechanizmą, žalingo trauminio faktoriaus pobūdį, ligonio amžių, treniruotumą, veiklą, kitas aplinkybes.
Esant lėtinei ar lėtinei paūmėjusiai traumai visada naudingas fizinio krūvio ribojimas, pažeistos vietos fizinis ir funkcinis tausojimas, tačiau absoliuti ramybė, nejudrumas gali būti netgi žalingi. Todėl į gydymo kompleksą turi įeiti ir dozuotas, tinkamai parinktas, adekvatus fizinis krūvis (kineziterapija ar kt.). Krūvio intensyvumas parenkamas toks, kad nesukeltų skausmo, diskomforto. Kineziterapijos metodais stengiamasi lavinti neskausmingą judesį, koreguoti, normalizuoti dėl lėtinės traumos sutrikusią proprioreceptoriką. Fizinis krūvis laipsniškai didinamas, adaptuojamas, beskausmis.
Bet kokia lėtinė (aišku, ir ūminė) trauma ar audinių nuovargis savo esme yra minkštųjų audinių uždegimas ir hipertonusas, lydimi skausmo, funkcijos sutrikimo, dėl to nukenčia ligonio gyvenimo kokybė. Skausmo ir uždegimo malšinimas yra vieni svarbiausių komponentų gydant lėtinę traumą. Pirmojo pasirinkimo vaistai - nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, tokie kaip Dicloberl retard ar Nimesil.

Traumų profilaktikai patartina naudoti tempimo pratimus. Juos pravartu atlikti tiek prieš fizinį krūvį, siekiant ”sušildyti” raumenys, tiek po fizinio krūvio, siekiant atpalaiduoti labiausiai nuvargusius raumenys.Tempimo pratimai naudotini ir potrauminėje reabilitacijoje, siekiant atstatyti maksimalų, neskausmingą judesį.

 

Tempimo pratimus galime skirstyti į aktyvius, kuomet pats sportuojantis asmuo juos atlieka, ir pasyvius, kuomet juos padeda atlikti treniruočių partneris. Tarpinis variantas yra taip vadinami PIR’o ( postizometrinės relaksacijos) pratimai.PIR’o metodo esmė - izometrinis raumens įtempimas ( 5-10 sek. trumpalaikis, minimalaus intensyvumo) derinamas su vėliau sekančiu pasyviu raumens ištempimu(5-10 sek.). Šis derinimas kartojamas 3-6 kartus. Rezultatas – veikiamo raumens hypotonusas.Tai vienas iš būdų kaip paveikti sudirgusį, sutrumpėjusį raumenį, tuo pačiu padidinti greta esančio sąnario amplitudę.