vyro-seklides

Sėklidės – jos randasi kapšelyje, kabo išorėje, nes jų viekalai palankaiusia temperatūra 2-5 laipsniais mažesnė nei kūno. Sėklidėse gaminami spermatozoidai ir lytiniai hormonai. Sėklidės aukštis apie 4-5cm, storis apie 2,5cm, plotis apie 3cm. Sėklidės tūris apie 20-30ml. Kairioji sėklidė dažniausiai esti didesnė.

Sėklidės prielipas yra apie 5-7cm ilgio ir 1cm skersmens. Jame bręsta spermatozoidai iki patampa judrūs.

Sėklidės latakas yra kaip prielipo tąsa, juo spermatozoidai iš sėklidės prielipo perduodami į sėklos išmetamąjį lataką. Sėklinio latako ilgis – 40-60cm. Sėklos išmetamuoju lataku spermatozoidai, susimaišę su lytinių liaukų sekretu sueities metu išmetami į šlaplę.

Sėklinės pūslelės – jos gamina 60-70proc. sėklos skysčio. Jos yra virš priešinės liaukos (prostatos).

Priešinė liauka (prostata) – tai kaštono pavidalo liauka, esanti tarp šlpaimo pūslės ir prieš tiesiosios žarnos ampulę. Priešinė liauka sveria apie 20g, aukšis – 3cm, plotis 4cm, storis apie 2,5cm. Prostata gamina apie ketvirtadalį sėklos skysčio, taip pat padeda užspausti šlaplę ejakuliacijos metu, kad iš šlapimo pūslės nepatektų šlapimas.

Kapšelis – tai odos ir mėsingojo dangalo darinys, kuris apsuspa ir saugo sėklides, jos prielipus ir seklinius virželius.

Varpa – suaugusiųjų neerekcijoje apie 6-10cm, erekcijoje 10-20cm, (vidutiniškai`12-15cm) ilgio. To paties žmogaus varpos ilgis kinta priklausomai nuo šalčio, nervinės įtampos, atsipalaidavimo ir šilumos. Varpos funkcija ir lytinis pajėgumas nėra susiję su varpos dydžiu.

Šlaplė driekiasi nuo šlapimo pūslės per priešinę liauką, taprvietę ir varpą. Per ją išskiriamas šlapimas ir sėkla ejakuliacijos metu.

 

 

Anekdotai

archyvas