Burnos išopėjimai: ar pakanka buitinių priemonių

Specifiniu požymiu burnos išopejimas, kuriam budingos skausmingos ir burnos gleivines jautruma sukeliancios apvalios ar ovalios opeles raudonu kraštu bei _brinu balkšvu ar gelsvu padengtu opeles centru, yra apibudinamas kaip aftinis stomatitas. Burnos išopejimai – gana dažnai pasitaikanti problema. Yra nustatyta, kad gleivines pažeidimai gali paveikti 25–36,5 proc. suaugusiuju, tuo tarpu kai kuriu tyrimu rezultatai rodo, kad opeles gali pasireikšti iki 80 proc. asmenu, kuriems yra iki 30 metu. Opeles paplitusios ivairiose amžiaus grupese, dažniau– tarp moteru [1, 2, 3].

 

Ligos paplitimas

Liga yra aktuali, nes pasitaiko gana dažnai, o pacientai ne visada išsako nusiskundimus gydytojams. Taip pat svarbu į potencialius ligos simptomus atkreipti dėmesį laikotarpiu, kuomet daugumos asmenų imuninė sistema yra nusilpusi persirgus gripu, plaučių ar kitomis infekcinėmis ligomis.

Opos yra linkusios kartotis. Paprastai pirmą kartą opelių atsiranda jaunesniame amžiuje, o ligos atkrytis ir jos dažnis bei trukmė priklauso nuo įvairių papildomų veiksnių. Laiku taikomas aftinio stomatito kompleksinis gydymas ir profilaktika, tinkama diferencinė diagnostika gali padėti išvengti ligos atsikartojimo, koreguoti ir gydyti veiksnius ar ligas, galimai turėjusias įtakos opelių atsiradimui, taip pat malšinti pacientą kamuojančius simptomus bei pagreitinti opelių gijimą. Naujausioje literatūroje rekomenduojamas pakopinis, priklausantis nuo klinikinių simptomų išraiškos, gydymas, kuriam būdingas vienas iš pirmųjų gydymo pakopos komponentų – tinkama burnos higiena ir priežiūra [2].

 

Etiologija

Aftinio stomatito tiksli etiologija nėra žinoma, tačiau yra nustatytas nemažas rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos

opelių atsiradimui, sąrašas. Pagrindiniai išskiriami rizikos veiksniai: infekcijos, mechaniniai burnos gleivinės pažeidimai, vitamino B ar folio rūgšties trūkumas, stresas, tam tikri vaistai, padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams, hormoninis disbalansas, mikrofloros pakitimas, mitybos nepakankamumas, tabako gaminių vartojimas bei imunologiniai veiksniai [3 ,4].

Stomatitą gali sukelti kartu su predisponuojančiais ligą veiksniais veikiantys burnos mikrofloros pakitimai. Tokiu atveju galima stomatitą klasifikuoti pagal potencialius ligos sukėlėjus: bakterinis, virusinis ar grybelinis stomatitas. Teigiama, kad tokio tipo stomatitas perduodamas tiesioginiu kontaktiniu būdu – per seiles, sekretą ar odą, tad tam tikrais atvejais pasitaiko užsikrėtimo atvejai šeimoje. Opelės taip pat gali atsirasti dėl pašalinių burnos dirgiklių ar netinkamai pritaikytų dantų protezų, prastos burnos higienos.

 

Klinika ir diagnostika

Tiriant pacientą objektyviai, burnos gleivinėje gali būti matomos paraudusios, patinusios ir opelių pažeistos įvairios sritys, dažniausiai skruosto, liežuvio, dantenų, minkštojo gomurio. Prieš atsirandant opelei apie 2–48 valandas būsimo pažeidimo srityje įprastai jaučiamas deginančio pobūdžio skausmas. Opelei atsiradus stipriausiai skausmas jaučiamas pačioje pažeidimo srityje. Pažeidimai sąlygoja gleivinės skausmingumą ir padidėjusį jautrumą įvairaus pobūdžio dirgikliams. Opelei pradėjus gyti skausmas mažėja ir vėliau visai išnyksta [3].

Taip pat, turint opelių, gali padidėti seilėtekis, atsiranda nemalonus burnos kvapas, pakyla temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas, retesniais atvejais kraujuoja dantenos. Be to, gali būti čiuopiami padidėję kaklo limfmazgiai. Opelės burnoje kiekvienam gali sukelti kiek skirtingus simptomus, o ligos trukmė priklauso nuo aftinio išopėjimo morfologijos, organizmo savybių ir tinkamų opelių gydymo priemonių pasirinkimo.

Lėtinės pasikartojančios aftinės opelės pasireiškia trimis morfologiškai išsiskiriančiais tipais, kurie pasižymi skirtinga ligos eiga. Pagrindiniai klinikiniai pasikartojančio aftinio stomatito tipai: mažų aftų stomatitas (Mikulicz), didelių aftų stomatitas (Sutton opos) bei herpetiforminis stomatitas. Dažniausiai pasitaikančiam – mažų aftų stomatitui

būdinga mažesnio nei 1 cm (vidutiniškai 2–5 mm) skersmens opelės. Paprastai nedidelės, nekomplikuotos opelės, taikant tinkamą burnos higieną ir vengiant tolesnio opelių dirginimo, užgyja savaime per 4–14 dienų, nepalieka randų.

Didelės aftos apibūdinamos kaip 1–3 cm skersmens, giliai pažeidžiančios gleivinę opos, kurių gydymas gali užsitęsti nuo 10 dienų iki 6 savaičių, po kurio burnos gleivinėje dažnai susidaro randų. Didelių pažeidimų aftos kliniškai sukelia didesnį diskomfortą pacientams valgant, kalbant, valantis dantis. Nors šie pažeidimai pasitaiko rečiau nei mažų aftų stomatitas, jie dažnesni tarp ŽIV sergančių pacientų.

Herpetiforminis aftinis burnos gleivinės opėjimas pasireiškia smulkiomis, grupelėmis išsidėsčiusiomis 1–2 mm skersmens opelėmis, kurios yra ypač skausmingos, gali susilieti į didesnį ir gilesnį pažeidimą ir užsitęsia iki 7–10 dienų.

Visi trys morfologiniai burnos išopėjimo variantai gali pasireikšti kartu arba deriniais. Skirtingam morfologiniam aftinio stomatito tipui parenkamas atitinkamas gydymas [2, 4]. Pasikartojantis aftinis stomatitas diagnozuojamas remiantis išsamia anamneze, klinikiniais simptomais bei objektyviu paciento ištyrimu. Siekiant paneigti kitas galimas ligas, sukeliančias burnos pasikartojantį išopėjimą, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

 

Gydymo taktika

Dažnai asmenys, kuriems pasireiškia aftinio burnos išopėjimo simptomai, yra linkę užsiimti savigyda ir laiku nesikreipia reikiamos pagalbos. Netinkamų priemonių taikymas gali pasunkinti ligos eigą ir pavėlinti savalaikę ligos diagnostiką bei adekvatų gydymą. Opos gijimui užtrukus padidėja infekcinių komplikacijų bei randėjimo rizika. Pacientas ilgiau jaučia diskomfortą valgydamas, kalbėdamas, jo kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę neigiamai veikia nuolatos jaučiamas skausmas. Svarbu išvengti komplikacijų dėl netinkamo ar pavėluoto gydymo, nes opelės, trunkančios ilgiau nei 2 savaites, gali būti burnos vėžio požymis. Laiku kreipiantis į gydytojus ligos diagnozė nebūtų pavėluota ir gydymas paskirtas laiku. Paminėtina, kad kasdienės buitinės priemonės nėra įrodytos kaip tinkamos ir veiksmingos gydant opeles, tad pasireiškus išopėjimui visada pravartu kreiptis į specialistą dėl detalaus ištyrimo, tinkamo ligos diagnozavimo ir gydymo paskyrimo.

Pagrindinis pasikartojančio aftinio stomatito gydymo tikslas yra sumažinti paciento jaučiamą diskomfortą dėl patiriamų simptomų, ypač skausmo, sumažinti išopėjimų kiekį ir opelių dydį, bei, kiek įmanoma, pratęsti laiko intervalus tarp ligos atsikartojimo epizodų. Ligos gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo ligos simptomų intensyvumo (skausmo intensyvumo), paciento anamnezės, išopėjimų pasikartojimų dažnio ir kaip pacientas toleruoja taikomą gydymą. Pacientams, kuriems liga pasireiškia kelias dienas ir kartojasi vos kelis kartus per metus, rekomenduotina skausmo kontrolė ir gera burnos higiena. Medikamentai taikytini pacientų grupėms, kurioms būdingi dažnai, pavyzdžiui, kas mėnesį, pasikartojantys burnos išopėjimai, ypač stiprus skausmas ir patinimai, sukeliantys sunkumų pacientui valgyti. Prieš pradedant taikyti specifinį pasikartojančio aftinio stomatito gydymą, šeimos gydytojai taip pat turėtų įvertinti, ar pacientų mityba yra pakankama ir adekvati, bei galimas alergijas maistui, esant užsitęsusiam išopėjimui siųsti pacientą detalesniam ištyrimui kitiems specialistams.

 

Mityba

Šiuo metu dar nėra atlikta patikimų tyrimų, įrodančių specifinės dietos taikymą esant aftiniam burnos gleivinės išopėjimui. Tačiau rekomenduojama vengti produktų, kurie galimai pablogina juntamus simptomus, kaip antai: kieto, rūgštaus ar sūraus maisto ir gėrimų, pavyzdžiui, vaisių sulčių, citrusinių vaisių, pomidorų, pipirų, paprikų, kario, alkoholinių bei gazuotų gėrimų [2].

 

Burnos higiena

Burnos higienai užtikrinti reikia naudoti minkštus dantų šepetėlius, kurie netraumuotų burnos gleivinės, dantų pastą, kurioje nėra natrio laurilsulfato (SLS) [2]. Skausmui malšinti ir greitesniam opelių užgijimui pasiekti rekomenduotina pasirinkti tinkamą burnos skalavimo skystį. Pastarųjų yra tiek nuskausminančių, tiek antimikrobinių, kurie lengvina simptomus ir padeda užtikrinti greitesnį paciento sveikimą [1, 4]. Uždegimui slopinti galima skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Apibendrinant pirminė gydymo taktika būtų tokia:

  • mitybos keitimas ir provokuojančių veiksnių vengimas;
  • vietinio poveikio skausmą malšinantys geliai ar skalavimo skysčiai;
  • burnos gleivinės defektus padengiantys vaistiniai preparatai;
  • vietiniai gliukokortikoidai (geliai, taikytini trumpą laiką, esant sunkesniems atvejams);
  • pagalbiniai gydymo metodai: antimikrobiniai skalavimo skysčiai su chlorheksidinu ar heksetidinu (padeda išvengti antrinės infekcijos).

Esant didelėms aftoms arba dažnai pasikartojančioms, sunkiai gydomoms ir ypač skausmingoms mažoms aftoms gali būti taikomas ir sisteminis gydymas, dėl kurio sprendžia specialistas. Paprastai taikomas kompleksinis gydymas, pradedant nuo mitybos korekcijos ir burnos higienos užtikrinimo, bei skiriama sisteminių vaistų, paprastai prednizolono ar kitų preparatų, reguliuojančių imuninę sistemą [5].

Jei burnos išopėjimus sukėlė bakterija ar grybelis, skiriama atitinkamai antibakterinių ar vaistų nuo grybelio.

Iki kol pacientas pasieks gydytoją, pirminiam simptomų malšinimui arba esant minimaliems ligos simptomams rekomenduojama tinkama burnos higiena, vartoti skausmą malšinančias priemones, vengti skausmą provokuojančių veiksnių, pasirinkti tinkamą dietą.

Viena iš efektyvių priemonių, padedančių pacientams koreguoti simptomus, – Anaftin burnos skalavimo skystis, kuris padeda kontroliuoti mažų burnos pažeidimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pažeidimams. Skystis taip pat tinka išplitusių aftinių opų atvejais. Anaftin sudėtyje yra vandens, propeno glikolio, polivinilo pirolidono, maltodekstrino, tikrųjų alavijų (Aloe barbadensis), kalio sorbato, natrio benzoato, PEG40 hidrinto ricinos aliejaus, dinatrio EDTA, benzalkonio chlorido, natrio hialuronato, kvapiųjų medžiagų, natrio sacharino, dikalio glicirizato. Anaftin® sudėtis užtikrina gerą burnos higienos priežiūrą, nes skalavimo skysčio sudedamosios dalys pasižymi skatinančiu ląstelių atsinaujinimą, antiseptiniu poveikiu. 

Skalavimo skystį rekomenduojama naudoti 3–4 kartus per dieną arba pagal paciento poreikį. Išskalavus burną reikėtų mažiausiai valandą nevalgyti ir negerti, nes taip ilgiau išlieka veikliųjų medžiagų poveikis pažeistose burnos gleivinės srityse.

 

Parengė V. Kolaitytė

Perspausdinta iš leidinio

„Farmacija ir laikas“ 2017m., Nr.2

Literatūros sąrašas yra redakcijoje