+1
-0
+1
Europos Sąjungos Vaistininkų grupės Generalinė sekretorė Jūratė Švarcaitė: „Kartais susidaro įspūdis, kad bandoma išrasti jau išrastą dviratį…“

Farmacijos specialistams skirtoje konferencijoje „Farmacijos aktualijos. 2017 m.“ Europos Sąjungos Vaistininkų grupės Generalinė sekretorė Jūratė Švarcaitė skaitė pranešimą „Pasaulinės farmacijos politikos tendencijos ir kryptys per visuomenės vaistinės prizmę“.   

Apie Lietuvos farmacijos aktualijas

Prisistačiusi auditorijai, kam atstovaujanti, J. Švarcaitė patikino, jog, nors gyvena ir dirba Briuselyje, lietuviškosios farmacijos aktualijos jai puikiai žinomos, o kai kurios tendencijos, deja, nuteikia ne visai gerai. „Ne vieną kartą kilo įtarimas, kad šiandien valdžioje esantys asmenys neturi tvarios vizijos visai sveikatos sistemai, juo labiau to trūksta farmacijos sektoriui, bet, tikiuosi, valdžios atstovai bus bent jau pasirengę išklausyti specialistus ir pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, – kalbėjo J. Švarcaitė. – Kartais susidaro įspūdis, kad bandoma išrasti jau išrastą dviratį, o pakaktų tik pasigilinti, kaip yra kitur, ir priimti atitinkamus sprendimus“. J. Švarcaitė vadovauja organizacijai, kuri atstovauja vaistininkams ir vaistinėms iš 32 Europos šalių. Tiesa, Lietuvos vaistininkai šiai organizacijai kol kas nepriklauso. J. Švarcaitė išreiškė viltį, kad netrukus ir Lietuvos farmacijos specialistai taps šios didelės vaistininkų šeimos nariais. Šiuo metu organizacija skaičiuoja beveik 60 metų veiklos istoriją. J. Švarcaitės turimais statistiniais duomenimis, šiandien organizacijai priklauso 160 tūkst. visuomenės vaistinių, kuriose dirba 400 tūkst. visuomenės vaistininkų. Šiose vaistinėse kasdien apsilanko 46 mln. žmonių. „Vaistininkams tai ne tik unikali galimybė išduoti tinkamą vaistų dėžutę, bet kartu ir padėti pacientams tinkamai prižiūrėti savo sveikatą, priimant domėn tai, jog su vaistinės klientais bendrauja, juos konsultuoja aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistai“. J. Švarcaitė paanalizavo, kaip Europos šalyse turėtų „judėti“ vaistininkystė ateinančiais metais ir ateinančiais dešimtmečiais. Ji išskyrė 5 svarbias tendencijas, kur link turėtų sukti vaistininkystė – kokią įtaką jos turės vaistinėms, vaistinių veiklai ir apskritai visai sveikatos sistemai.

 

Mažėjantys nacionaliniai sveikatos priežiūros ir farmacinių išlaidų biudžetai

Pirmoji tendencija, kuriai, anot ES Vaistininkų grupės generalinės sekretorės, nėra atspari nė viena šalis, – tai mažėjantys nacionaliniai sveikatos priežiūros ir farmacinių išlaidų biudžetai. „Tai lemia paprastos priežastys – krizė, kuri užklupo Europą 2008–2009 metais, palietė ir sveikatos sistemą, o tai reiškia ne ką kita, kaip lėšų šiems sektoriams (tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse) sumažinimą, – pabrėžė J. Švarcaitė. – Kaip žinia, išlaidų eilutę, kurioje parašyta „vaistai“ ar „gydymo išlaidos“, prasidėjus kriziniam laikotarpiui, labai paprasta sumažinti. Ką tai reiškia? Ogi kad dalis tų išlaidų, kurias šiuose sektoriuose turėdavo valstybė, perkeliama ant gyventojų, t. y. mokesčių mokėtojų, pečių. Tokios tendencijos buvo stebimos visose Europos Sąjungos šalyse“. Pateikdama sveikatos priežiūros ir farmacinių išlaidų biudžetų prognozes iki 2060-ųjų metų, J. Švarcaitė pabrėžė, jog išlaidos sveikatos priežiūros sistemai augs, ir tai esą lems šios priežastys: visuomenės senėjimas; žmonių, kurie vartoja po vieną, du ar daugiau vaistų, daugėjimas; lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičiaus augimas ir t. t. Anot jos, prognozuojama, kad Europos Sąjungos šalyse, neišskiriant ir Lietuvos, išlaidos daugiausia augs būtent lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams gydyti, lėtinių ligonių sveikatos priežiūrai. „Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų šalyje išlaidos minėtiems sektoriams turėtų augti dvigubai, – pabrėžė J. Švarcaitė. – Kodėl? Nes mūsų visuomenė, jei tokios tendencijos išliks ir ateityje, sensta greičiausiai visoje Europos Sąjungoje. Mes netrukus turėsime du dirbančiuosius, išlaikančius vieną pensininką. Ir tai išties bus kritinis taškas, lemsiantis, kad mūsų sveikatos sistemoje ir jos finansavimo tvarkoje būtinai turės įvykti neišvengiami pokyčiai. Nes dabartinės išlaidos mąžtančiam mokesčių mokėtojų skaičiui bus nepakeliamos. Valstybė, valdžios institucijos apie tai turi galvoti jau dabar“.  

 

Generinių vaistų Vartojimas

Kalbėdama apie generinių vaistų vartojimą Lietuvoje, J. Švarcaitė pabrėžė dažnai girdinti, kad mūsų šalyje generinių vaistų vartojama nepakankamai, kad esą Lietuvos gyventojai vieninteliai tokie – atsiliekantys nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Tuo tarpu Generalinės sekretorės turimais duomenimis, situacija yra kitokia. „Mano turima informacija, mažiausiai generinių vaistų iš ES šalių vartojama Liuksemburge, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, – pabrėžė J. Švarcaitė. – Jei su šia informacija palyginsime Lietuvos duomenis, kurių mūsų valstybė kažkodėl nepateikia ES atitinkamoms institucijoms, tikrai šiuo klausimu atrodysime gerai. Mūsų šalyje generinių vaistų suvartojimo dalis – aš kalbu apie kiekį, o ne apie kainą – yra pakankamai nemaža. Valstybė dažnai pamiršta, kad tik dėka vaistininkų pastangų, kurie generinius vaistus rekomenduoja pacientams, pasiekiami šie rezultatai. Tad labai stebina dabartinės iniciatyvos, kurios numato, kad vaistininkai bus kontroliuojami ir tikrinami dėl šios veiklos. Tokios priemonės yra būdingos postkomunistinėms Europos Sąjungos šalims, kur vis dar vietoj skatinimo ir pozityvių priemonių renkamasi bauginti, bausti ir pan.“. Lietuva vis dėlto išsiskiria itin didelėmis išlaidomis inovatyviems vaistams, jiems kasmet skiriama vis didesnė biudžeto dalis. Kitos Europos šalys intensyviai bendradarbiauja, jungiasi į šalių grupes ir kartu sėkmingai derasi su vaistų gamintojais dėl inovatyvių vaistų kainų. Estija ir Latvija šiemet pirmą kartą kartu pirko vakcinas. Lietuvai būtų naudinga prisijungti prie vienos tokių grupių. Tikėtina, jog tai padėtų sumažinti nebevaldomas išlaidas inovatyviems arba, kitais žodžiais tariant, labai brangiems vaistams.  Vaistininkai vis dažniau susiduria su problema, kai klientas, konsultavęsis su kitais interneto forumų nariais ir dar nežinia su kuo, dažnai nenori vaistininko klausyti.  

 

Vaistinėse teikiamos paslaugos ir jų finansavimas  

Kita tendencija, vertinant vaistininkystės veiklos prognozes, anot J. Švarcaitės, yra mažėjančios biudžeto išlaidos apskritai. Tiesa, kai kuriose šalyse esą yra didinamas finansavimas vaistinėms už paslaugas. „Lietuva yra viena paskutinių šalių, kurioje vaistininko atlygis už paslaugą priklauso nuo parduotos dėžutės kainos, – pabrėžė J. Švarcaitė. – Kitose šalyse jau seniai pereita prie to, kad farmacinė paslauga yra apmokama vienodai, neatsižvelgiant į dėžutės kainą, tai irgi turi teigiamos įtakos generinių vaistų vartojimo skatinimui. Taip pat įvestos ir skatinamos inovatyvios farmacinės rūpybos paslaugos, kaip antai: cukrinio diabeto, astmos, hipertenzijos valdymas, vaistų vartojimo krepšelio peržiūra ir t. t. Visa tai yra apmokama valstybės, ir pirmiausia dėl to, kad tokios vaistinėse teikiamos paslaugos duoda visuomenei, kartu ir valstybei, akivaizdžią naudą. Juk visi mes puikiai žinome, kad vaistai dėžutėse neveikia“. Anot J. Švarcaitės, farmacijos specialistai dažnai susiduria su situacijomis, kai vaistinės klientas pareiškia: „Aš šių vaistų susitaupiau“, „Man šių tablečių neduokite, dar turiu“, „Nevartosiu tiek daug vaistų“ ir pan. O juk jeigu žmogui nesuteikiama reikalinga sisteminga pagalba ir parama vaistų vartojimo metu, dažniausiai jis vaistus vartoja netinkamai, po to juos atneša į vaistinę sunaikinti, o tai, anot pranešėjos, – didžiuliai nuostoliai valstybei. Šiuos nuostolius būtų galima ženkliai sumažinti, jei vaistininkams būtų suteikta galimybė prisidėti prie pacientų gydymo – suteikiant farmacinės rūpybos paslaugą, padedant valdyti ir kontroliuoti lėtinės ligos eigą ir pan.

 

Besikeičiantis vartotojas

Švarcaitė savo pranešime gvildeno ir „besikeičiančio vartotojo“ temą. „Žmogus, kuris naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, tampa tų paslaugų vartotoju, – kalbėjo ji. – Vartotojas renkasi, eis pas šeimos gydytoją ar specialistą, ar tiesiai į vaistinę. Vartotojas nori rinktis, kuo jis bus gydomas, nori dalyvauti gydymo procese. Ilgą laiką gydytojai arba vaistininkai priimdavo sprendimus už pacientus, dažniausiai – vyresnio amžiaus ligonius. Tuo tarpu naujoji pacientų karta, ypač tai pasakytina apie jaunas mamas, turi daug informacijos ir nori rinktis, daryti tam tikrus sprendimus savo ar savo vaiko gydyme bei sveikatos priežiūroje“. Dėl to, anot J. Švarcaitės, kyla pakankamai daug rizikų. Viena iš tokių rizikų – informacijos asimetrija. Ką tai reiškia? „Kiekvienas turime internetą, ten visko prirašyta, tačiau kartu reikia ir atitinkamos kvalifikacijos, tam tikro išsilavinimo, kad suprastume, kaip tą pateikiamą informaciją interpretuoti, kaip teisingai sau pritaikyti, kaip atsirinkti, kas mums tinka, o kas ne, – pabrėžė pranešėja. – Vaistininkai vis dažniau susiduria su problema, kai klientas, konsultavęsis su kitais interneto forumų nariais ir dar nežinia su kuo, dažnai nenori vaistininko klausyti. Todėl kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jau organizuojami bendravimo, konsultavimo, psichologijos mokymai vaistininkams, kurių tikslas – specialistus išmokyti kontroliuoti bendravimo procesą ir daryti įtaką pacientų sprendimams, skatinant racionalų gydymąsi. Anot J. Švarcaitės, keičiasi ir farmacijos rinka. Pagrindinis pokytis, vertinant tuos vaistus, kurie bus įvedami į rinką per artimiausius penkerius metus, galima tvirtinti, daugiausia bus brangūs, biotechnologijų būdu pagaminti vaistai (inovatyvūs), skirti nedideliam pacientų skaičiui. „Farmacijos pramonė turėjo išrasti naują verslo modelį, nes senasis block buster jau nebeveikia, – paaiškino J. Švarcaitė. – Turbūt daug kam kils klausimas – kodėl neveikia? Norint įvesti į rinką naują molekulę, kuri būtų tinkama gydyti plačiai paplitusiai lėtinei ligai, pavyzdžiui, hipertenzijai, astmai, cukriniam diabetui ar kt., arba turėtų didelį potencialių vartotojų skaičių ir sukeltų tam tikrą „revoliuciją“ gydyme, šiandien yra labai sunku, nes bendroji vaistų niša yra visiškai užpildyta“. Todėl krizę jaučiančios farmacijos kompanijos esą sugalvojo naują modelį. Kas daroma ta linkme? „Pradedama nuo to, kad į klinikinius tyrimus atvedamos ypač selektyvios biologinės molekulės, o žmonės klinikiniams tyrimams atrenkami naudojant biožmenis ir kitas inovatyvias diagnostikos priemones, – paaiškino J. Švarcaitė. – Yra atrenkama labai maža pacientų grupė, turinti retą, dažnai genetinį, vėžinį ar autoimuninį sutrikimą, ir, minėtus tyrimus siejant su pacientais, kurie yra jautrūs vienai ar kitai kuriai nors biomolekulei, gaunami pakankamai efektyvūs rezultatai. Vis dėlto pacientų, kuriems toks vaistas tiktų, yra palyginti labai mažai“. Vaistų gamintojas nustato tokio vaisto kainą, įvertinęs visus farmakoekonominius indikatorius (ligos prognozę, ligonio gyvenimo trukmę, žmogaus sukuriamą pridėtinę vertę ir t. t.), taip pat siekdamas užtikrinti ne menkesnį uždarbį nei bendrinio vaisto, kurį vartoja daug pacientų. J. Švarcaitės teigimu, vienas pirmųjų vaistų, sukėlusių neigiamą reakciją, buvo hepatitui C gydyti skirtas vaistas. Kaina, kurios už šį vaistą užsiprašė farmacijos kompanija, esą buvo per didelė net turtingoms Vakarų valstybėms. Dėl to dabar vyksta tam tikri šalių kooperavimosi procesai. Jungiasi Belgija, Liuksemburgas ir Nyderlandai; kooperuojasi Viduržemio jūros šalys, jungiasi Vidurio Europos regione esančios šalys – Čekija, Bulgarija, Rumunija… Susikooperavusios šalys pradeda derėtis su gamintojais, kad jie pasiūlytų kuo priimtinesnę kainą, kartu vertina inovatyvių vaistų efektyvumą. Tuo tarpu Lietuva, kaip apgailestavo J. Švarcaitė, panašu, yra pasirengusi mokėti tiek, kiek užsiprašo gamintojas, o gamintojas, akivaizdu, pasiruošęs išspausti sau kuo daugiau naudos. „Valstybės biudžetas, skirtas vaistams, negali plėstis iki begalybės, todėl jei mokama už inovatyvius vaistus tiek, kiek prašoma, mažiau lėšų lieka kitiems vaistams, – pabrėžė pranešėja ir pridūrė, jog kyla grėsmė, kad tam tikri gamintojai, kurie aprūpina mūsų gyventojus generiniais vaistais, gali palikti mūsų rinką kaip nepelningą ir jiems nepatrauklią. – Vaistų trūkumas dėl ekonominių priemonių jau šiandien yra kasdienybė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“.

 

Pilotinis projektas

Švarcaitė informavo, jog Portugalijoje vykdomas vienas pirmųjų pilotinių projektų, kurio metu visuomenės vaistinės išduoda antivirusinius vaistus nuo ŽIV ir kartu teikia farmacinės rūpybos paslaugą. Gausu įrodymų, kad kuo sunkiau pasiekiamas paciento sveikatos priežiūros specialistas, tuo mažesnė tikimybė, kad tas pacientas tinkamai vartoja jam skirtus vaistus. O jei taip yra, negalima tikėtis ir laukiamo gydymosi rezultato. „Kalbant apie vaistų nuo ŽIV vartojimą, labai svarbu yra tai, kad būtų tikslus jų vartojimo intervalas, nes, praleidus vieną dozės suvartojimą, viruso gyvybiškumas didėja, – akcentavo pranešėja. – Būtent dėl to Portugalijos vaistinės diegia specializuotus mokymus ir tokius pacientus prižiūri kartu su gydytoju specialistu. Tokiu būdu išnaudojamas didžiulis vaistinės privalumas – juk visos vaistinės yra kompiuterizuotos, kaupiami visi duomenys, elektroniniu būdu informuojamas specialistas. Lygia greta vyksta vaistinės paslaugos efektyvumo vertinimas. Tokiu pilotiniu projektu siekiama parodyti, kad būtent vaistininkas gali sukurti pridėtinę vertę, vartojant inovatyvius sudėtingus vaistus. Galutiniai projekto rezultatai bus šių metų pabaigoje“. Esą jei portugalai įrodys, kad vaistininko paslauga yra efektyvi, valstybė yra pasiruošusi už šią paslaugą vaistininkams mokėti papildomai. Analogiškas modelis, anot J. Švarcaitės, gali būti naudojamas ir su kitais inovatyviais vaistais, tarkime, skirtais gydyti onkologinėms, imuninėms ligoms, nes, kalbant apie gydymosi rezultatus, vaistininko artumas ir vaistinės infrastruktūra yra labai svarbus veiksnys.

 

Vaistų trūkumas Lietuvoje ir Europoje

Pranešėja pažymėjo, jog šiandienė farmacijos rinkos aktualija tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra vaistų trūkumas. „Didžioji dalis vaistų trūkumo priežasčių yra ekonominės, nes kai kurie rinkos dalyviai renkasi ne tiekti vaistus nacionalinei rinkai, o išvežti juos į šalį, kur bus galima parduoti brangiau, – informavo J. Švarcaitė. – Be abejo, farmacijos kompanijos, siekdamos apsisaugoti nuo tokių dalykų, riboja vaistinėms tiekiamų vaistų kiekį. Dirbantieji vaistinėse puikiai žino, jog kartais, pasiskambinus gamintojui, tų reikalingų vaistų galima gauti. Taip yra dėl to, kad gamintojai nenori tiekti vaistų į rinką, baimindamiesi, kad jie nebūtų išgabenti. Dėl to eikvojamas brangus laikas, kuris galėtų būti skirtas pacientams konsultuoti“.  

 

Konkurencija tarp vaistinių ir… prekybos tink

Švarcaitė palietė dar vieną opią temą – konkurenciją. Tačiau ji turėjo omenyje ne konkurenciją tarp vaistinių tinklų ar vaistinių tinklų ir nepriklausomų vaistinių, o kylančią konkurenciją tarp vaistinių ir prekybos tinklų ar kitų mažmeninės prekybos įmonių. „Su tuo seniai susiduriama Europoje, Lietuva šiuo klausimu irgi nėra išimtis, – akcentavo ji. – Didieji prekybos tinklai, kurie turi nemažai lėšų, skiriamų tiek lobistams samdyti, tiek susitarti su politikais, be abejo, turi savo interesų. Didieji prekybos tinklai įsitikinę, kad nereceptiniai vaistai ir kitos sveikatinimo priemonės yra ta kategorija prekių, kuri galėtų augti būtent jų pardavimo krepšelyje“. Kartais esą neramu skaityti apie tai, kad mūsų valdžia taip pat galvoja, jog tai puiki mintis – vaistinės prekės prekybos centruose. Dar esą susigalvojama, kad dalies vaistų išėmimas iš vaistinių ir patekimas į prekybos centrus būtų puiki galimybė sumažinti vaistų kainas. Mat toks sprendimas vaistus esą atpigintų. „Taip manyti yra naivu, – šyptelėjo pranešėja. – Visos užsienio studijos, su kuriomis susipažinau, patvirtina, kad, vaistus išėmus iš vaistinių, jų kaina nesumažėja! Todėl būtų įdomu išgirsti, ką mūsų Vyriausybės vyrai galvoja apie tai, kad jų siūloma priemonė, kurios tikslas – atpiginti vaistus, deja, neveiks. O šalutinių tokio sprendimo pasekmių – ne viena!“

 

Per didelio vaistų prieinamumo pasekmės

Švarcaitė pateikė keletą pavyzdžių, kas nutiko, kai dalis vaistų „iškeliavo” iš vaistinių į mažmeninę prekybą. Danijoje, anot jos, padaugėjo priklausomybių nuo nikotino atvejų (dėl padidėjusio pakaitinio nikotino preparatų vartojimo), nes kramtomosios gumos, pleistrai su nikotinu, skirti atsikratyti rūkymo, tapo prekybos centrų prekėmis be farmacinės paslaugos. Puikiai žinoma, kad per ilgas tokių priemonių vartojimas/naudojimas sukelia priklausomybę ir, beje, ne mažesnę nei cigaretės. Čekijoje padidėjo kepenų pažeidimo atvejų dėl to, kad žmonės kartu vartojo kompleksinius preparatus, turinčius paracetamolio, pavyzdžiui, Panadol ir Coldrex. Kaip žinia, kepenų pažeidimai dažnai baigiasi sunkiausia komplikacija – kepenų nepakankamumu. Olandijoje taip pat užregistruota daugiau apsinuodijimų paracetamoliu, pranešta apie neracionalų kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimą. Švedija dar 2009 metais išėmė vaistus iš vaistinių, o 2015 metais šio sprendimo iš dalies atsisakė – paracetamolį grąžino į vaistines. Kodėl? Švedija, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos pirmūnė pagal savižudybių skaičių. Vienu metu toje Skandinavijos šalyje buvo skleidžiama youtube vaizdo žinutė apie tai, kiek paracetamolio tablečių reikia išgerti, kad pavyktų sėkmingai nusinuodyti. Taigi paracetamolis tapo lengvai prieinamu įrankiu linkusiems į suicidą asmenims. Švedijoje neseniai buvo išspausdintas Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas su preliminariomis išvadomis apie alternatyvių vaistais prekiaujančių kanalų priežiūrą. „Iki šiol šie kanalai buvo prižiūrimi savivaldybių, bet, kaip patvirtino minėtos išvados, vietos savivaldybės su tuo nesusitvarkė, – pabrėžė J. Švarcaitė. – Numatyta, kad šie kanalai bus atiduoti Švedijos valstybinės vaistų kontrolės tarnybos žinion“. Tokia griežta priežiūra esą reikalinga ir dėl to, kad būtų užtikrintos vaistinių preparatų laikymo sąlygos, nes, kaip paaiškėjo, kai kuriose prekybos vietose vaistai buvo laikomi bet kur ir bet kaip, rasta vaistų, kurių galiojimo terminas jau pasibaigęs, ir t. t. Lenkija dabar taip pat jau svarsto įstatymo pataisas, kurios sumažins vaistinių preparatų ne vaistinėse kiekį, jų pakuočių dydį. „Lenkai irgi turi alternatyvius kanalus, kuriuos norėtų pradėti reguliuoti, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, degalinėse vaistų laikymo sąlygų niekas nesilaiko, todėl svarstomas ir vaistų grąžinimo į vaistines klausimas“, – pabrėžė J. Švarcaitė. Visos šios šalys, kurios yra leidusios vaistų prekybą ne vaistinėse, visada riboja pakuotės dydį ir vaisto stiprumą, dažnai reikalauja iš gamintojų papildomos informacijos ant pakuotės. Niekada nerasi tų pačių pakuočių vaistinėje ir alternatyviajame kanale. Dažniausiai kitose prekybos vietose galima rasti po 10 ar 8 tabletes pakuotėje 500 mg paracetamolio ar 200 mg ibuprofeno. Tai kokia esą gali būti kalba apie vaistų atpigimą, jei tokios pakuotės kaip tik yra brangiausios (skaičiuojant vienos tabletės kainą). Dar viena studija rodo, kad Danijoje raginama svarstyti ibuprofeno grąžinimo į vaistines galimybę, nes šis vaistas, kaip ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką net apie 30 proc., todėl nerekomenduojamas žmonėms, turintiems kardiologinių sveikatos problemų. Kiek anksčiau dėl tos pačios priežasties Didžiojoje Britanijoje į vaistines buvo sugrąžintas ir tai pačiai grupei (NVNU) priklausantis vaistas diklofenakas. Šis vaistas, kaip žinoma, širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina net apie 50 proc., todėl vyresnio amžiaus pacientams jis skiriamas tik trumpalaikiam gydymui ir gerai įvertinus individualias rizikas.

 

Vaistininkystės vizija

Šiemet Europos Sąjunga kartu su Ekonominio vystymosi ir bendradarbiavimo organizacija išspausdino ataskaitą, kuri vadinasi ES sveikatos apžvalga. Šioje ataskaitoje pripažįstama, kad vaistininko vaidmuo sveikatos sistemoje galėtų būti labiau išnaudojamas, ypač sprendžiant tokią problemą, kaip šeimos gydytojo apkrovimas, nes visose šalyse juntamas tokių gydytojų trūkumas, o, visuomenei senstant, šeimos gydytojų poreikis dar augs. Taip pat raginama atsižvelgti į tai, kad į vaistinę ateina ne tik tie žmonės, kurie serga, bet ir sveiki, todėl būtina plėsti prevencijos galimybes, kurios vaistinėje yra daug didesnės nei sveikatos priežiūros įstaigoje. Daugėja įrodymų, kad vaistinėse teikiamos paslaugos pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir gydymo rezultatus bei prisideda prie visuomenės sveikatos gerinimo, kartu – ir sveikatos sistemos tvarumo, ypač kalbant apie kaštų taupymą (jei pacientas tinkamai gydomas, yra didesnė tikimybė, kad jis nepateks į skubios pagalbos skyrių ar atsidurs ligoninėje, nes lėšos, skiriamos antriniam gydymo sektoriui, yra daug didesnės nei pacientų gydymosi priežiūra vaistinėje ar pirminės sveikatos priežiūros grandyje). Dar vienas svarbus veiksnys – vaistinių prieinamumas. Tai jų stiprybė ir galimybė. „Tai, kad mes esame gausūs, kad esame arti gyventojo, arti vartotojo, yra didelis pliusas, – akcentavo J. Švarcaitė. – O kadangi turime kur kas mažiau oficialų ryšį su žmogumi, yra daug paprasčiau kalbėti apie jo sveikatos problemas, ir tai yra didžiulė galimybė! Mat vaistininkų kasdienis ryšys dažnai išnaudojamas nepakankamai ar išvis neišnaudojamas, ypač kalbant apie sveikatos priežiūros strategijas. Todėl mano paraginimas visiems farmacijos specialistams būtų toks: kad taptumėte lyderiais, turite bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir galvoti apie personalizuotas paslaugas. Na, o vienas iš mano prašymų valdžios atstovams – Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms – kad sukurtų palankią aplinką, padėsiančią išnaudoti vaistininkų potencialą, dėl to būtų galima kurti pridėtinę vertę pacientui, visuomenei ir visai sveikatos apsaugos sistemai“.

 

Pagal pranešimą parengė

V.Grigaliūnienė

Šaltinis: “Farmacija ir laikas” Nr.6, 2017m.