+4
-0
+4
Pavasarį žiedadulkėms alergiškus asmenis gelbsti izotoninis nosies purškalas

Paskutiniais dešimtmečiais išaugęs visuomenės sergamumas alerginėmis ligomis didina finansinę ir socialinę naštą valstybei, todėl mokslininkai aktyviai įsitraukia į galimų sprendimo būdų paiešką, siekdami išsiaiškinti, kaip palengvinti tokių pacientų ir jų artimųjų gyvenimą.

Medikai akcentuoja, kad dėl padidėjusios oro taršos paskutiniais metais itin išaugo poreikis rūpintis nosies higiena, nes ore esančios teršalų dalelės pirmiausia patenka į ją. Reguliariai plaunant nosį didžioji dalis teršalų išvaloma, taip jų vis mažiau patenka į žmogaus kvėpavimo takus.   Kita dažna šių laikų dažniausių alerginių ligų – alerginis rinitas. Juo serga 10–20 proc. visos populiacijos Būtent lėtinio rinito simptomai (nosies užsikimšimas, niežulys, čiaudulys, nosies gleivinės paburkimas) yra vieni pagrindinių nusiskundimų, dėl kurių į gydytoją  kreipiasi jauni, darbingo amžiaus žmonės. Pavasarį pirminė nosies higiena tampa itin aktuali ir dėl įsibėgėjančio alergijų sezono. Ilgai naudojami purškiami vaistai nosiai, džiovina gleivinę, todėl alergiškiems žmonėms patariama rinktis jūros vandenį su alaviju. Tokiu būdu nosies gleivinė ne tik apsaugoma nuo pavasarinės žiedadulkių invazijos iš aplinkos, bet ir reguliariai drėkinama. Iš natūralaus Atlanto vandenyno vandens pagamintas izotoninis nosies purškalas, kurio sudėtyje gausu mineralų ir mikroelementų skirtas kasdienei gleivinės priežiūrai. Jis veiksmingai valo ir drėkina nosį, todėl tinkamas ir alergiškiems, ir jį profilaktiškai naudojantiems žmonėms. Reguliarus nosies plovimas izotoniniu natrio chlorido tirpalu gerina įvairaus amžiaus pacientų gyvenimo kokybę, mažina alergijos simptomus, o svarbiausia, kad jis saugus ir sveikas.

 

Kaip elgtis prasidėjus alerginei slogai pataria medicinos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Odilija Rudzevičienė.

 

– Koks procentas visuomenės kenčia nuo pavasarinės alergijos?

– Remiantis Europos tyrimais net 35 proc. populiacijos gali pasižymėti alerginės ligos simptomais. Lietuvoje panašiai kas 7 žmogus tuo skundžiasi. Lyginant su kaimyninėmis šalimis matyti, kad Lietuvoje daugelis atvejų nediagnozuota: žmonės linkę susitaikyti su tuo, kad pavasarį jiems varva nosys ir akys. Šiaip ne taip ištempę pavasario mėnesius (sergantiems alerginiu rinitu jie sunkiausi) sloguodami ir čiaudydami jie dažnai įsivaizduoja, kad jiems alerginė sloga.

 

– Kokie alergenai sukelia šias bėdas?

– Pradėjus šilti orams sprogstančių medžių pumpurams paskleidus žiedadulkes alergiškiems asmenims padidėja alerginės slogos ir alerginio akių uždegimo simptomai. Įprastai kasmet jie pasireiškia tuo pačiu sezonu, pradėjus žydėti lazdynams, alksniams, o paskui – beržams. Lietuviai itin alergiški pastariesiems.

 

– Ar galime atpažinti alergiją? Kuo ji skiriasi nuo eilinės slogos?

– Kankina daugkartinis čiaudulys, iš nosies teka gausios ir vandeningos išskyros,  jos nėra pūlingos ar tirštos. Užgulusią nosį niežti, prakvėpuoti tampa sunku, gali prasidėti ir alerginis akių uždegimas. Žmonėms dažnai mano, kad prasidėjo virusinis susirgimas, bet šuo atveju nėra temperatūros, neskauda ryklės. Taigi nėra kitų, virusiniam susirgimui, būdingų simptomų, o tai leidžia įtarti alerginio uždegimo simptomus.

 

Kodėl organizmas neapsigina nuo alergijos pats?

– Alergija tai – išprotėjusios imuninės sistemos veiksmas į aplinkos daleles (žiedadulkes). Ją nulemia ne tik paveldimumas, bet ir aplinkos užterštumas, nesaikingas buitinės chemijos naudojimas namuose ir pan.

 

Ar tiesa, kad vieną pavasarį alergijos piktesnės nei kitą?

– Sezonines alergijas (augalų ir medžių žiedadulkėms) nulemia oro sąlygos ir aplinka, kurioje žmogus yra. Jei pavasaris lietingas, žiedadulkės nukrenta arčiau žemės, kuo labiau vėjuota ir saulėta, tuo jos piktesnės (ypač miestuose, kur užteršta aplinka).

 

Kiek įprastai trunka pavasarinė alergija?

– Kai kuriems žmonėms alerginės slogos ir akių uždegimai tęsiasi visą gyvenimą. Tačiau kasmet jų savijauta ima prastėti nuo vasario pabaigos iki birželio (kol medžiai baigia žydėti). Žmonės, žinodami savo bėdą, nuo pavasarinio žydėjimo pabėga į šiltesnius kraštus, kur alergeno nelieka, taigi kankinantys simptomai liaujasi. Žinoma, ne kiekvienas sau leidžia pabėgimą trims mėnesiams, todėl likę Lietuvoje vartoja vaistus: pasitelkia nosies purškalus arba imunoterapiją.  

 

Kiek šios priemonės efektyvios?

– Pabuvus lauke ar vietovėje, kur daugiau medžių, nosies gleivinės praplovimas jūros vandeniu sumažina alerginius simptomus. Šiuo atveju daug lemia ir žmogaus sąmoningumas, jei ši problema kartojasi metai iš metų, kaskart žydint beržinių medžių šeimai, nereiktų skirtis su šiuo preparatu. Nosies purškalo tikslas – mechaniškai išplauti į nosies ertmę patekusias žiedadulkes. Žinoma, pravartu imti ir kitų apsaugos priemonių: medžių žydėjimo mėnesiais neiti pasivaikščioti į mišką, neatidaryti lango, kad vėjas neįpūstų žiedadulkių į kambarį.