Abscesas

Pūlinys (pūlynas), (abscessus) – griežtai apribotas pūlių (tai yra, nekrozavusių audinių, bakterijų, leukocitų) susitelkimas, g.b. kiekviename audiny, organe. Dažniausiai susidaro poodiniame ląstelyne, pro mikrosužeidimus patekus pūlinei infekcijai (ribotas pūlingas paodžio ar gilesnių audinių uždegimas), arba raumenyse, patekus infekcijai po trauminių kraujosruvų, suleistų vaistų ar išplitus šunvotei, piktvotei, rožei, limfangoitui. Būna metastaziniai abscesai – infekcija nukeliauja iš kito uždegiminio židinio limfos arba kraujo takais, nusilpus organizmo rezistentiškumui (taip dažniausia susidaro giluminiai abscesai). Dar vienas giluminių abscesų šaltinis – užleisti negydyti pūlingi parenchiminių organų uždegimai, kai organizmas,negalėdamas infekcijos sunaikinti, ją apriboja (negydant pneumonijos, susiformuoja plaučių abscesas, dėl meningito – smegenų, trūkus uždegimiškam apendiksui – periapendikuliarinis. !Giluminiai abscesai yra labai pavojingi, nes pratrūksta ne į išorę, o į serozines ertmes-- bet kuriuo momentu gali sukelti sunkią ligą (pleuritą, peritonitą)! Ilgai tęsiantis pūliavimui, vešliai auga granuliacinis audinys ir aplink susidaro storas granuliacinis barjeras -- piogeninė kapsulė, apribojanti infekciją. Taigi, absceso sandara yra tokia: viduje – pūlių užpildyta ertmė; ją apsupa granuliacinis audinys – tai organizmas stengiasi, šią ertmę užpildyti, bet nesugeba įveikti pūlių pasipriešinimo; išorėje abscesą riboja ir neleidžia išplisti jungiamojo audinio kapsulė.

Abscesas taip pat gali susidaryti, sergant kaulų, sąnarių, tepalinių maišeliu uždegimais – pratrūkus pūliams į paodį Pagrindiniai sukėlėjai – Staf. ir Strep..

      Klinika. Tai visi uždegimui būdingi reiškiniai (calor, rubor, tumor, dolor, functio laesa). Čiuopiant, jaučiamas standus elastingas darinys. Be to, būdinga fliuktuacija – paspaudus šį darinį, yra pastumiami pūliai, ir jie perduoda šį spaudimą į kitas absceso kapsulės sritis. Esminis skirtumas nuo flegmonos: kapsulė supa abscesą iš visų pusių, todėl jis fliuktuoja, paspaudus bet kurioje jo vietoje bet kuria kryptimi. Pagal fliuktuaciją daugeliui nustatomi giliai po fascijomis esantys abscesai. Uždegimo vietoje oda skausminga, patinusi, įtempta, paraudusi, jaučiamas jos veržimas; vietinė, dažnai ir bendra, temperatūra pakilusi. Temperatūra svyruojančio pobūdžio – pakyla į vakarą, rytais paprastai normali. Būna ir kiti bendros intoksikacijos reiškiniai – silpnumas, apetito stoka. Abscesas gali pratrūkti į išorę arba, suardęs granuliacinį barjerą, išsilieti į aplinkinius audinius. Ūminio pūlinio granuliacinis barjeras esti labai plonas, todėl neleistinos įvairios manipuliacijos (pūlinį spausti, zonduoti ir kt.). Sunkiau diagnozuoti giliuosius abscesus. Abscesus kartais tenka diferencijuoti su aneurizma ar hematoma, be to pati hematoma dažnai supūliuoja, nes kraujas gera terpė bakterijoms. Vietinį skysčių susitelkimą galima pamatyti ultragarsu, diagnozei patikslinti atliekama židinio punkcija (ištraukus pūlius – abscesas, kraują – hematoma).

      Gydymas. “Ubi pus, ibi evacua”. Todėl būtina abscesą plačiai prapjauti, praplauti, išleisti pūlius ir sudaryti sąlygas jiems nutekėti -- drenuoti. Tam tinka marlinės juostelės, guminiai arba plastmasiniai vamzdeliai. Esant dideliam pūliniui, taikomas jo nuolatinis plovimas – pro vieną dreną nuolat leidžiamas skystis, pro kitą jis išbėga. Galūnei sudaroma ramybė, skiriama antibiotikų, dedami antiseptiniai, osmotiniai (pirmuoju periodu) ir riebaliniai (antruoju – granuliaciniu periodu) tvarsčiai. Ypač svarbu pašalinti giluminius abscesus kaip pavojingą savo lokalizacija infekcijos šaltinį.

 

Anekdotai

archyvas