Anemija (nėščiųjų)

Nėščiųjų anemija - tai savita nėštumo anemijos forma, kuri išsivysto nėščioms nėštumo metu dėl įvairių veiksnių.

Genezė siejama su:

Fe padidėjusiu poreikiu;

Hemodiliucija;

Padidėjusiu folio rūgšties (foliatų) poreikiu;

Kitos prižastys: lėtinės/ūminės infekcinės ligos, vitaminų trūkumas, baltymų stoka, hemoglobinopatijos, kraujo ligos, vėžinis procesas.

Dažniaisia nėščiųjų liga – anemija. Pasitaiko 50% nėščiųjų. Tai lemia sergamumas besivystančiose šalyse 40 - 80%, išsivysčiuse 2 - 17%. LT per 5 m sergamumas nekito 20 - 25%.

Anemijos nėštumo metu siejasi su:

priešlaikinio gimdymo rizika;

motinos ir naujagimio sergamumu;

mažos kūno masės naujagimio gimumu;

perinataliniu mirtingumu.

Geležis.

Fe organizme gali trūkti dėl:

Dėl nepakankamai su maistu gaunamo Fe kiekio (ypač blogai vegetarėms.

Dėl fiziologiškai padidėjusio Fe poreikio (nėštumo, laktacijos metu).

Dėl netekto didesnio Fe kiekio (gimdymo, nėštumo metu).

Nepakankamos Fe rezorbcijos – gastritai, opos, enteropatijos.

Dėl jatrogeninių priežasčių (medikamentai, donorystė).

Fe poreikis nėštumo metu.

Didėjant kraujo tūriui ir eritrocitų masei, formuojantis placentai, augant vaisiui, didėjant Fe poreikis. Vidutinis poreikis 1000–1500 mg Fe per nėštumą. Nėštumo metu padidėja Fe absorbcija. Jei įprastai absorbuojama 5–10%, tai nėštumo metu 25-30% Fe. Pirmame trimestre pakanka 1,5–2 mg Fe per parą, antrame (iki 24 sav.). kai prasideda vaisiaus kraujo gamyba kaulų čulpuose 3–5 mg/parą, trečiame 5–7mg/para.

Manoma, kad turi būti 500mg Fe atsargos organizme, kad neišsivystytų anemija nėštumo metu.

Nėštumo metu Fe poreikis:

vaisiui 300 mg;

placentai 50–80 mg;

Hb, eritrocitų masei didinti 450–500 mg;

Fiziologiškai netektam Fe kiekiui atstatyti 250 mg;

Gimdymo metu 200 mg;

Pogimdyviniam laikotarpy 500 mg.

Hemodiliucija nėštumo metu.

Bendras krajo tūrio ir eritrocitų masė, plazmos tūris nėštumo metu didėja. Eritrocitų masė padidėja 18-25% nuo pradinio lygio, kraujo plazmos tūris 40-60%. Todėl net ir padidėjus eritrocitų masei, Hb koncentracija ir vertė sumažėja. Tai nėštumo pradžios ar fiziologinė diliucija. Labiausiai eritrocitų masė ir plazmos tūris padidėja 20-24 sav. Sumažėję Hb koncentracija ir hematokrito dydžiai nebūtinai rodo anemiją. Jei nevienodai kinta eritrocitų masė ir kraujo plazmos tūris – kraujo praskiedimas.

Vertinant jų dydžius reikia atsižvelgti į nėštumo savaitę:

trimestre anemija jei Hb £110g/l;

trimestre, jei £105g/l;

trimestre, jei £110g/l.

Organizmo Fe būklę apibūdinantys rodikliai: sunku diagnozuot, nes rodikliai nestabilūs; kinta priklausomai nuo hemodiliucijos, infekcijos, uždegimo; keletą dešimtmečių kuriamas bendras Fe modelis.

Fe kiekį organizme apibūdina:

Hb,

hematokritas,

eritrocitų, retikuliocitų skaičius,

vidutinė eritrocitų apimtis,

vidutinis Hb kiekis eritrocite,

vidutinė Hb koncentracija eritrocite,

laisva Fe sujungimo talpa eritrocite,

bendra Fe sujungimo talpa eritrocite,

Fe kiekis kraujo serume,

Transferino įsotinimas,

Serumo transferino receptorų skaičius,

Serumo feritinas – geriausiai atspindi Fe kiekį organizme.

Fe stokos anemijos diagnozė, kai Hb mažiau 110g/l, serumo feritinas mažiau 12ng/ml.

Klasikiniai Fe anemijos simptomai priklauso nuo laipsnio ir kiek Fe trūksta organizme.

Lengva anemija, kai Hb 110-90g/l.

Vidutinio sunkumo, kai Hb 90-80g/l.

Sunki,kai mažiau 80g/l. kai mažiau 70 – pilti kraują.

Esant lengvai formai, gali nebūt jokių simptomų, jausis normaliai.

Vidutinio sunkumo – skundai: galvos svaigimas, silpnumas, oda ir gleivinės pabalusios, ji išsekusi, oro stoka, stiprus širdies plakimas, skausmas širdies plote, sumažėjęs darbingumas, greitas nuovargis, apetito stoka, nagų lūžimas, burnos džiūvimas, plaukų slinkimas.

Fe šaltiniai:

Maiste esantys Fe šaltiniai. Fe pasisavinimas iš maisto priklauso nuo:

Su maistu gaunamo Fe kiekio.

Maiste esančios fe pavidalo.

Organizme esančios Fe atsargų dydžio.

Maiste yra hemo (svarbesnė) ir nehemo Fe.

Hemo Fe būna mėsoje (raudonoj, paukštienoj, žuvyje). Organizmas absorbuoja 20-40% tikios Fe. Tai pagrindinė Hb ir mioglobino sintezės šaltinis. Absorbcijai įtakos neturi inhibitoriai, kurių turi daug įvairūs maisto produktai.

Nehemo Fe daugiausia augalinės kilmės produktuose. Jos absorbcija 5-7%. Labai priklauso nuo inhibitorių ir aktyvatorių. Tai taninai, oksalatai ir kt. Absorbciją gerina citrinos, askorbino ir pieno rūgštys, jų gausu citrusiniuose vaisiuose, žalių lapų salotos. Labai daug inhibitorių piene, kavoje, arbatoje. Pavartojus Fe preparatą bent 0,5h negert kavos, arbatos, pieno. Gerai įsisavinamą pakankamai Fe turintį maistą valgo industrinių šalių gyventojai. Gauna 2-3 mg/parą.

Neigiamas Fe poveikis:

Fe dalyvauja reakcijose, kurių metu susidaro O2 radikalai, inicijuoja vėžinius procesus, bet organizmas nežino, kaip pašalinti Fe perteklių.

Nėščiųjų anemijos profilaktika Fe preparatais.

Galima:

Neselektyvi profilaktika – visoms nėščioms, taikoma Suomijoj, Švedijoj, Anglijoj.

Selektyvi profilaktika – reikia atlikti serumo feritinotestą, pagal tai skirt Fe, jei reikia, taiko Norvegijoj, JAV.

Jei serumo feritino <50 – skirt profilaktiką. PSO – skirt jei Hb mažiau 110g/l.

Anemijos gydymo principai.

Etiotropinis – šalinti priežastį.

Simptominis – Hb kiekį normalizuot, atnaujint Fe atsargas.

Gydymui Fe2+ per os 150-200 mg/parai. Profilaktikai 30-60 mg Fe/parą. Skiriant oralinę terapiją, depuose susikaupia Fe po 3 mėn. Hb koncentracija padidėja iki normalios per 1-1,5 mėn.Jei retikuliocitų ir Hb koncentracija nepadidėja, gydymas neefektyvus, preparato nevartot/per mažos dozės, anemija ne Fe stokos. Kai Hb norma – Fe tęst profilaktinėm dozėm 3-4 mėn.

 

Anekdotai

archyvas