Anguilulozė (strongiloidozė)

Tai yra tropinėse ir subtropinėse šalyse paplitusi liga, kurią sukelia kirminas žarninis strongoloidas Strongyloides stercorialis.

 

Etiologija

 

Tai 2–3 mm ilgio S. stercorialis patelė, parazituojanti žmogaus žarnyne. Ji būna įsikabinusi į dvylikapirštės žarnos sienelę (19.6 pav., žr. sp. įkliją). Išorės aplinkoje gali būti patelės ir patinėliai. Kartais žmogus užsikrečia beždžionių S. fulleborni parazitu (Afrikoje arba Azijoje). Labai retai išmatose nustatomi kiaušinėliai, o būna lervos. Parazitui būdingi du dauginimosi ciklai: partenogenezė (žmogaus organizme) ir trumpas ciklas išorės aplinkoje – lervos virsta strongiloidais, galinčiais užkrėsti žmogų. Lervos judėjimas yra panašus kaip ir ankilostomozės atveju.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Liga paplitusi tropinėse ir subtropinėse šalyse (5 pav.). Ji nustatoma Pietų Ispanijoje ir Pietų Italijoje. Žmogus užsikrečia tiesioginiu sąlyčio (kontakto) būdu basa koja liesdamas lervą. Geografinis anguilulozės paplitimas pasaulyje (PSO, 2007)

 

Klinikiniai požymiai

 

Dažniausiai būna labai mažai klinikinių požymių. Migruojanti lerva kartais sukelia keliolikos centimetru ilgio linijinį dermatitą (Larva currens), niežulį (19.7 pav., žr. sp. įkliją). Jis gali savaime išnykti arba vėl atsirasti. Kartais išberia visą kūną. Plaučių patologija labai reta. Būna sausas kosulys, bronchų astmos priepuoliai, plaučiuose – paslankūs infiltratai nustatomi rentgenologiškai. Kai kada skauda pakrūtinio (epigastriumo) srityje ir viduriuojama. Nusilpusį imunitetą turintiems (imunosupresyviems) asmenims (vartojantiems kortikosteroidus, po organų persodinimo, sergantiems onkologinėmis ligomis ir pan.) būna sunki ligos eiga, pasireiškianti gramneigiamuoju sepsiu, kvėpavimo nepakankamumu arba meningoencefalitu.

 

Diagnostika

 

Sukėlėjų lervos nustatomos mikroskopu tiriant šviežias išmatas. Šį tyrimą būtina atlikti net ir po keliolikos metų žmonėms, buvusiems endeminėse ligos zonose, kuriems išlieka eozinofilija ir neaiškios kilmės karščiavimas.

Serologinė diagnostika nevertinga, nes būna kryžminių reakcijų su kitais helmintais.

 

Gydymas

 

Skiriama 200 g/kg vienkartinė ivermektino (Stromectol) dozė. Jo veiksmingumas 85–90 %. Esant užsitęsusiai ligos eigai, būna ilgesnis gydymo kursas. Alternatyvus vaistas – albendazolis (Zentel) 15 mg/kg per dieną, gydymo trukmė – 7 dienos.

 

Profilaktika

 

Svarbu asmens higienos taisyklės, vandens šaltinių švara, ypač nuotekų dezinfekavimas. Endeminiuose rajonuose būtina avalynė. Silpną imunitetą turintiems asmenims, ilgai gyvenusiems endeminiuose ligos rajonuose ir kuriems nustatyta eozinofilija, skiriamas profilaktinis gydymas.

 

Svarbu žinoti:

 

  • Anguilulozė yra tropinių ir subtropinių šalių liga, kuria galima užsikrėsti turistinių kelionių metu.
  • Patekęs sąlyčio būdu parazitas gali pasidauginti plonojoje žarnoje ir likti ilgus metus. Silpnas imunitetas nulemia autoinfekavimąsi, kuris baigiasi sunkia ligos forma.
  • Ligos diagnostika pagrista hipereozinofilija, kuri būna nuolatinė, bei Strongyloides stercoriales lervų nustatymu šviežiose išmatose.
  • Gydoma ivermektinu arba albendazoliu.

Alvydas Laiškonis iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas