Dermatofitozė

Dermatofitozės yra siūlinių grybų, kurie turi afinitetą (giminingi) keratinui (epidermis, nagai, plaukai), sukeltos ligos. Sukėlėjai priklauso Trichophyton, Microsporum ir Epidermophyton rūšims. Jie pažeidžia žmogaus ir gyvulių odą ir yra labai paplitę pasaulyje.

 

Etiologija

 

Dažniausiai būna T. rubrum, T, canis, T. mentagrophytes var. interdigitale, T. violaceum, T. tonsurans. Jie sudaryti iš šakotų siūlelių, parazituoja žmoguje ir gyvūnuose.

 

Užsikrėtimo būdas

 

Užsikrečiama tiesioginio sąlyčio būdu arba per užkrėstus grybais daiktus, ypač viešose vietose: sporto salėse, baseinuose, dušuose ir pan., taip pat galima užsikrėsti per šukas, kojines, drabužius, pasiskolintus iš kitų žmonių. Ant šių daiktų gali būti grybo siūlelių arba sporų.

Galima užsikrėsti nuo gyvūnų (kačių, šunų) juos glostant arba nuo naminių gyvulių (arklių, jaučių, karvių) rūpinantis jais. Graužikai gali pernešti grybų sporas iš vienos vietos į kitą ir užkrėsti grybais. Kartais grybais užsikrečiama per traumas, jei žaizdos suteršiamos pašaliniais daiktais: plunksnomis, plaukais, žeme su grybų sporomis. Patekę ant žmogaus odos grybai prasiskverbia į epidermį, ten plinta ir sudaro apskritos formos odos žaizdą, turinčią ryškų aplinkinį kraštą (vadinama ribota, apibrėžta epidermofitija). Labai dažnai grybai būna odos raukšlėse, tarpupirščiuose. Pažeidus plaukus, jie greitai krenta, darosi trapūs. Nagai taip pat gali būti pažeisti.

 

Klinikiniai požymiai

 

A. Lygiosios odos pažeidimai.

 

1. Ribota epidermofitija. Odos pažeidimas būna ryškiai ribotas uždegimine juostele, pažeista

pleiskanomis ir mažomis pūslelėmis, turinčiomis šviesų centrą. Jie gali susilieti ir sudaryti įvairaus dydžio ir formos židinius.

2. Odos iššutimas (intertrigo). Dažniausiai būna kirkšnių raukšlėse, tarpupirščiuose, ant šlaunų. Pažeidimo zonų pakraščiai būna ryškiai matomi.

 

B. Plaukuotos odos pažeidimai.

 

1. Kerpligiškoji dedervinė:

a) sukėlėjai Microsporum rūšies grybai: M. canis, M. langeroni. Plaukuotoje galvos dalyje atsiranda 1 ar 3 cm dydžio pliki laukeliai, turintys mažą uždegiminį ruoželį ir pleiskanų. Gali savaime išnykti lytinio brendimo metu;

b) sukėlėjai Trichophyton rūšies grybai – T. violaceum, T. tonsurans, T. soudanense. Būna maži išplitimo židinukai, pleiskanų. Kartais jie vos matomi, o kartais būna didelės apimties be ryškių ribų. Suaugusiesiems gali ilgą laiką išlikti.

 

2. Supūliavusioji dedervinė: Sukėlėjai gyvūnų grybai T. mentographytaes, T. verrucosum arba M. gypseum. Didelis plaukuotos galvos odos defektas, turintis ryškią uždegiminę sritį, keliolikos centimetrų skersmens, pakilęs virš odos. Dažniausiai būna vaikams ir nėščioms  moterims.

 

3. Susna: Sukėlėjas T. shonleinii. Retai nustatomas. Iš pradžių būna gelsvas mažas šašas, kuris vėliau išplinta ir toje vietoje iškrenta plaukai. Tai labai užkrečiamas galvos plaukų grybas (19.18 pav., žr. sp. įkliją).

 

C. Plaukų pažeidimai.

 

Dažniausi vyrų barzdos, visų kūno plaukų pažeidimai. Jie būna skausmingi, susidaro sukietėję folikulitai, dažnai išplinta bakterinė infekcija.

 

D. Nagų pažeidimai.

 

Labai dažnas nagų pažeidimas. Grybas sukelia gelsvos spalvos dėmę, kuri plinta nago guolio link. Nagas sustorėja, pasidaro trapus. Gali atsirasti paviršinis nagų pažeidimas, jei būna balkšva dėmė arba nagas visai suardytas grybo.

 

E. Dermatomikozės.

 

Tai yra alerginiai, į egzemą panašūs odos pažeidimai, sukelti dermatofitų, medžiagų apykaitos procese pasigaminusių alergenų. Dažniausiai būna ant rankų. Tai niežtinčios pūslelės, kurios apsitraukia pleiskanomis.

 

Diagnostika

 

Pleiskanas tiriant mikroskopu nustatomi grybų siūleliai. Grybo pažeistuose plaukuose galima mikroskopu nustatyti sporas, atsižvelgiant į grybų rūšį. Grybo kultūra išauginama Saburo terpėje, kurioje jis auga ilgai – apie 3 savaites. Tyrimai turi būti atlikti prieš gydymą.

 

Gydymas

 

Plaukų pažeidimai gydomi vietiniais ir geriamaisiais vaistais nuo grybų. Plaukus reikia nukirpti, du kartus per dieną galvą ištepti tepalais, geliais arba losjonais nuo grybų. Skiriama 15–20 mg/kg grizeofulvino per dieną, 6–8 savaites. Jo negalima skirti nėščioms moterims ir visiems, vartojantiems antikoaguliantus, estrogenus ir barbitūratus. Būtina ištirti su ligoniu bendraujančius asmenis, prižiūrinčius gyvūnus, norint nustatyti ligos židinį.

Tokiu pat būdu gydomi lygiosios odos pažeidimai. Nagų gydymas ilgas, trunka 3–6 mėnesius. Jeigu nago guolis nepažeistas, patartina lakai nuo grybo – amoroflinas (Loceryl) arba ciklopiroksas (Mycoster). Būtina gydyti ir tarpupirščius, kad nebūtų pakartotinio grybo užsikrėtimo. Jeigu pažeistas nago guolis, reikia gydymą papildyti geriamaisiais vaistais. Skiriama 1 tabletė terbinafino (Lamisil) per dieną, gydymo trukmė – 3–6 mėn. Jeigu pacientas šio vaisto netoleruoja arba yra netiktys (kontraindikacijos) (nėštumas, kūdikio žindymas), reikia skirti ketokonazolio (Nizoral).

 

Profilaktika

 

Svarbu greitai nustatyti infekcijos šaltinį ir jį pradėti gydyti. Bendrosios (kolektyvinės) profilaktikos priemonės – dušų, baseinų dezinfekavimas.

 

Svarbu žinoti:

 

  • Dermatofitozės arba dermatofitijos yra dažniausi grybiniai odos pažeidimai.
  • Sukėlėjai priklauso Trichopyton, Microsporum ir Epidermophyton rūšims.
  • Jie sukelia žmogaus odos raginio sluoksnio pažeidimus, pasireiškiančius dedervinėmis, iššutimais (intertrigo), folikulitais ir nagų pažeidimais.
  • Liga nustatoma tiesiogiai mikroskopu tiriant odos, nagų nuograndas ir plaukus.
  • Visais odos pažeidimo atvejais gydymas yra vietinis, o esant plaukų ar nagų pažeidimams – geriamieji vaistai nuo grybų. Gydymas būna ilgas 3–6 mėnesiai.

Alvydas Laiškonis "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas