Dilgelinė

 

Dilgėlinė - tai staigus odos ir gleivinės bėrimas niežtinčiomis ruplėmis. Po kelių valandų ruplės išnyksta be pėdsakų. Jei uždegiminė reakcija apima puriuosius audinius, formuojasi gilus infiltratas, susidaro Kvinkės edema. Dilgėlinė dažn. yra alerginė liga. Pagrindinis bėrimo elementas - 0,5-10 cm skersmens, pakilusi virš odos, įvairios formos, raudona arba balkšva ruplė. Ligoniai t.p. gali skųstis bloga savijauta, vėmimu, karščiavimu (38-39), galvos skausmu, svaigimu, sąnarių skausmu.

Dilgėlinė gali būti ūminė, lėtinė, recidyvuojanti ir sukelta fizinių veiksnių. T.p. alerginės nealerginės kilmės, paveldima. Kartais dilgėliniai bėrimai yra kt. ligų simptomas (leukozės, porfirijos, reumato, amiloidozės, piktyb. navikų ir kt.).

 

Etiologija.

·         Maistas ir medikamentai paprastai sukelia ūminę (kartais lėtinę) dilgėlinę. Vaikų dilgėlinės svarbiausios priežastys - riešutai, kiaušiniai, pupos, pienas, vaisiai ir grūdų produktai; suaugusiųjų - žemės riešutai, vėžiagyviai. Lėtinės dilgėlinės ir Kvinkės edemos priežastys g.b. maisto priedai: konservantai (benzoinė rūgštis), dažai (azo), o dažn. geltonasis tartrazinas. Medikamentinę dilgėlinę dažn. sukelia penicilinas.

·         Infekcijos. Dilgėlinė gali prasidėti pradinėje virusinio hepatito B fazėje, t.p. sergantiesiems tonzilitu, sinusitu, osteomielitu, dantų patologija, tulžies pūslės šlapimo takų infekcija, mononukleoze, helmintozėmis (trichinelioze, askaridoze), parazitinėmis ligomis (trichomoniaze, maliarija), grybelinėmis ligomis (rubrofitija, epidermofitija, kandidamikoze).

·         Fiziniai veiksniai. Dilgėlinę gali išprovokuoti šaltis, karštis, saulės spinduliai. Saulės šviesos dilgėlinė pasireiškia per kelias min. tik apšvitintoje vietoje. Galimi ir sisteminiai pažeidimai (švokščiantis kvėpavimas, šokas). Odos pažeidimai praeina per 4 val. T.p. ją gali sukelti stomatologų vartojamos medžiagos, gimdos spiralės, protezai naudojami chirurgijoje.

·         Kvinkės edema ir dilgėlinė gali pasireikšti ir sergantiesiems sisteminėmis ligomis (piktybiniais navikais ir kolagenozėmis) Dilgėlinė pasitaiko kartu su storosios žarnos, plaučių, pieno liaukų vėžiu. Po operacijos ji išnyksta. Šią ligą t.p. gali išprovokuoti reumatoidinis artritas, SRV, Sjogreno sindromas.

 

Patogenezė. 60-75% atvejų alerginės kilmės.

 

Klinika. Pirminis bėrimo elementas - ruplė: raudonoji (urticaris rubra), baltoji anemiškoji (u. porcellanea), žiediškoji (u. anularis, circinata), gilioji poodinė (u.gigantea), pūslinė (u.bullosa), hemoraginė (u. haemorrhagica) ir su pigmentacija pasireiškianti (u. cum pigmentatione).

Klinikinės formos: 1) u.acuta - trumpiau kaip 6 savaites (5,3%), 2) u. acuta intermittens, 3) Kvinkės edema (4,1%), 4) u. chronica (83%), 5) u. chronica recidiva (8%).

Ruplių atsiranda greitai, kartais per keletą minučių. Jų dydis svyruoja nuo smeigtuko galvutės iki delno dydžio. Keliems židiniams susiliejus susidaro policikliniai židiniai, primenantys žemėlapį - tai žiediškoji dilgėlinė. Pūslinės dilgėlinės dažn. būna kojose.

 

Diagnozė. dilgėlinė nesunkiai diagnozuojama iš anamnezės ir klinikinio vaizdo, taip pat minimalių tyrimų (ištirti kraują, šlapimą, nustatyti, ar nėra helmintų)

 

Gydymas. Nustatyti ir pašalinti alergeną. Maisto alergenams - griežta eliminacinė dieta. Galima specifinė hiposensibilizacija. Svarbu šalinti židininę infekciją ir gydyti gretutines ligas. Ūminei dilgėlinei gyd. efektyvūs ir antihistamininiai vaistai, adrenalinas, o nuo lėt. dilgėlinės jie visai nepadeda. Lėtinės dilgėlinės atveju reikia nustatyti ligą skatinančius veiksnius (židininę infekciją, helmintozes, skrandžio ir žarnyno ligas), gydyti vidurių užkietėjimą. Dilgėlinę, kurią sukelia maistas, reikia gydyti iškrovos ir hiposensibilizuojančiomis dietomis. Išorinis gydymas neveiksmingas. Niežėjimą malšina 1-2% mentolio spiritinis tirpalas.

 

 

Anekdotai

archyvas