Erkinė grįžtamoji šiltinė

Ūminė infekcinė liga, kurią sukelia borelijos. Ji sukelia kartotinį karščiavimą ir didelę bendrą intoksikaciją.

 

Etiologija

 

Sukėlėjai yra Borrelia grupės mikroorganizmai. Jų žinoma apie 30 rūšių, iš kurių apie 15 yra patogeniškos žmogui. Tai spirališkos 0,25–0,4 m ilgio spirochetos. Išorės aplinkoje jos greitai žūva.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Erkinė grįžtamoji šiltinė paplitusi visuose žemynuose, kur yra tropinis ir subtropinis klimatas, išskyrus Australiją. Azijoje ši liga nustatoma Afganistane, Indijoje, Izraelyje, Jordanijoje, Irane, Irake, Vakarų Kinijoje, Libane, Pakistane, Saudo Arabijoje, Sirijoje, Turkijoje. Europoje – Šiaurės Kaukaze, Ispanijoje, Portugalijoje, Balkanų šalyse. Amerikos žemyne – Pietų Amerikos valstijose, Venesueloje, Meksikoje, Kolumbijoje, Panamoje, Gvatemaloje. Afrikoje – rytinėje žemyno dalyje.

Pagrindinis pernešėjas ir rezervuaras gamtoje yra Ornithodoros giminės, Arganidae šeimos erkės, kurių yra 20 rūšių. Įkandus užkrėstai erkei žmogų ir patekus sukėlėjui į kraują, jis pernešamas į vidaus organus. Žūvant borelijoms pasigamina daug pirogeninių medžiagų, kurios sukelia karščiavimą.

 

Klinikiniai požymiai

 

Erkės įkandimo vietoje po kelių minučių atsiranda paraudimas ir susidaro mažas mazgelis. Po paros mazgelis virsta tamsiai vyšninės spalvos mazgeliu, apsuptu raudonai mėlynu žiedu. Per kitas 2–4 dienas šis žiedas blykšta ir išnyksta, o mazgelis, įgavęs raudoną spalvą, lieka 2–4 savaites. Įkastą vietą niežti, niežulys lieka kelias savaites. Inkubacinis laikotarpis trunka 4–16 dienų (dažniausiai 6–12 dienų).

Vėliau pradiniu ligos prodrominiu tarpsniu ligoniai skundžiasi nedideliu galvos skausmu, silpnumu, bloga savijauta. Po to būna staigi ligos pradžia, didelė temperatūra iki 39–40 °C. Labai skauda galvą ir sąnarius. Sutrinka sąmonė, atsiranda haliucinacijos. Ligoniai nervinasi, juos vargina nemiga arba priešingai – jie labai mieguisti. Toks karščiavimo tarpsnis trunka 1–3 dienas. Tada apie parą būna apireksijos laikotarpis ir vėl – kitas karščiavimo tarpsnis, jo trukmė – 5–7 dienos. Vėliau karščiavimo tarpsnių trukmė trumpėja, o apireksijos – ilgėja. Tokių apireksijos laikotarpių būna iki 20. Karščiavimo tarpsniai trunka 10 min.– porą valandų, vargina šalčio krėtimas ir gausus prakaitavimas. Karščiavimo metu paciento veidas raudonas, pulsas padažnėjęs. Ligos pradžioje padidėja kepenys ir blužnis. Pacientas pasveiksta, nelieka liekamųjų požymių. Dažniausios komplikacijos – iritai, iridociklitai.

 

Diagnostika

 

Diagnostika grindžiama sukėlėjo ieškojimu kraujo tepinėlyje ir storame kraujo laše. Preparatai dažomi Gimzos būdu ir tiriami mikroskopu. Serologiniais tyrimais nustatomi antikūnai, jų titro didėjimas poriniuose serumuose, kurie paimami kas 10–15 dienų.

 

Gydymas

 

Dažniausiai skiriama 200 000–300 000 VV penicilino kas 4 valandas, gydymo trukmė – 5 dienos, tetraciklinai ar cefalosporinai. Kartu skiriamas simptominis gydymas.

 

Profilaktika

 

Svarbu apsisaugoti nuo erkių įkandimo. Endeminiuose židiniuose vartojami preparatai asmeninei (individualiai) apsaugai (repelentai).

 

Svarbu žinoti:

 

  • Erkinė grįžtamoji šiltinė, kurią sukelia borelijos, paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Australiją.
  • Ligos sukėlėją perneša erkės.
  • Liga sukelia karščiavimo priepuolius, kurių gali būti keliolika.
  • Sukėlėjas nustatomas tiriant mikroskopu Gimzos būdu dažytą kraujo tepinėlį ar storą kraujo lašą.
  • Ligoniai gydomi penicilinu, tetraciklinu ar cefalosporinais.

Alvydas Laiškonis iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas