Galvos svaigimas

Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPS)

GPPS – tai  labiausiai paplitęs, staiga užeinantis ir savaime praeinantis galvos svaigimas, nesukeltas jokios konkrečios ligos. Gerybinio galvos svaigimo epizodas trunka tik kelias minutes, tačiau yra linkęs kartotis.


GPPS yra susijęs su vidinėje ausyje esančia pusiausvyrą reguliuojančia sistema (labirintinas). Ji sudaryta iš maišelių ir 3-jų pusrytinių kanalų.  Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skaidraus skysčio. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, banguoja skystis, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai. Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į smegenis. Taip yra suvokiama kūno padėtis.

GPPS  epizodą sukelia kalcio kristalai (otolitai) atitrūkę iš pailgojo maišelio. Jie patenka į užpakalinį pusratinį kanalą, sujudina ten esantį skystį, dirgina nervines ląsteles, kurios generuoja nervinį impulsą ir siunčia į smegenis.


GPPS pasitaiko apie 64 iš 100,000 atvejo. Moterims pasitaiko 2 kartus dažniau nei vyrams. Dažniau pasitaiko asmenims virš 50 metų amžiaus, labai retai asmenims jaunesniems nei 35 metai.


GPPS priežastis dažniausiai neaiški ir daugiau nei puse atvejų lieka neišaiškinta. Tiksliai nėra žinoma, kodėl otolitai (kalcio kristalai) atitrūksta nuo pailgojo maišelio. Manoma, kad tai gali skatinti nežymios galvos traumos, arba dažnai kartojamas aukštyn žemyn galvos judesys ( pvz., dirbant prie kompiuterio, valant dulkes aukščiau galvos lygio). Norint išsiaiškinti priežastį labai svarbu pacientą gerai apžiūrėti ir ištirti, nes dažnai GPPS gali būti kartu su kita patologija:

Idiopatinė patologija 39%,

Traumos 21%

Ausų ligos 29%

Vidurinės ausies uždegimas 9%

Vestibuliarinis neuritas 7%

Menjerio liga 7%

Otosklerozė 4%

Staigus neurosensorinis klausos praradimas 2%

CNS liga 11%

Akustinė neurinoma 2%

Kaklo pažeidimas 2%

Medikamentų šalutinis poveikis


GPPS pojūtis yra panašus kai ilgai supamasi ant sukamosios kėdės ar karuselių ir staiga sustojus.

Simptomai:

  • GPPS epizodas prasideda staiga.
  • Jis trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Dažniausiai apie 1minutę.
  • Pozicinis pasireiškimas: galva pradeda suktis staiga pakeitus galvos padėtį.
  • Dažnai pasireiškia pykinimas.
  • Regos sutrikimas: epizodo metu gali būti sunku skaityti ar rašyti, dėl nistagmo (tai nevalingi akių judesiai). Jis būna rotacinis ar horizontalus į nesveikos ausies pusę, trunkantis ilgiausiai 1 minutę.
  • Retai pasireiškia prealpimas ar alpimas.
  • Vėmimas yra nedažnas simptomas, bet galimas.
  • Gali susilpnėti pažeistos ausies klausa.

GPPS yra gerybinė liga ir užėjus jos epizodui nebūtina kreiptis pas gydytojus. Tačiau jei vargina intensyvus vėmimas, būtina pasirodyti gydytojui.

Epizodo metu esant kitų neurologinių simptomų: silpnumui, galūnių ar veido paralyžiui, kalbos sutrikimui, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti insulto požymiai.

Galvos svaigimui ir karščiavimui pasireiškiant kartu galima įtarti meningitą.

 


Diagnozė dažniausiai nustatoma šeimos gydytojo kruopščiai surinkus anamnezę ir apžiūrėjus pacientą. Apklausdamas pacientą gydytojas turi atkreipti dėmesį į tai: kada galvos svaigimas prasidėjo, kas jį išprovokavo, ar yra padėtis lengvinanti ar sunkinanti būklę ar nėra nerimą keliančių simptomų (paralyžių, kalbos sutikimų, karščiavimo, cypimo ausyse). Svarbu atkreipti dėmesį į persirgtas ligas, vartojamus vaistus, turėtas operacijas.

Apžiūrint pacientą vertinama neurologija. Gydytojas turi įsitikinti, kad pažeidimas yra vidinėje ausyje, o ne smegenėlėse, kurios yra smegenų dalis atsakinga už žmogaus koordinaciją ir pusiausvyrą. GPPS metu atliekant neurologinius mėginius jokių sutrikimų nerandama. Kartais yra atliekamas Dix-Hallpiko mėginys, kurio metu stebimas akių nistagmas. Tai patvirtina GPPS diagnozę.

Jeigu įtariama kita galvos svaigimą sukėlusi priežastis, atliekami papildomai tyrimai:

  • Kraujo tyrimas – rodo  infekciją ir elektrolitų disbalansą.
  • Galvos kompiuterinė tomografija ar galvos smegenų rezonansas.
  • Audiologiniai tyrimai, kuriais vertinama klausa.

GPPS gali būti gydomas:

  • Aktyviai stebint galvos svaigimo epizodus.
  • Medikamentinis gydymas.
  • Vestibuliarinė reabilitacija.
  • Kanaliukų perskirstymo procedūra.
  • Chirurginis gydymas.

Aktyvus GPPS epizodų stebėjimas. Tai yra gerybinė liga ir kartais praeina savaime po kelių savaičių ar mėnesių be gydymo. Kai kurie pacientai teigia, kad aktyvus savo simptomų stebėjimas padeda išgyti nuo GPPS. Tačiau daliai pacientų ši liga yra pavojinga, nes užėjus galvos svaigimo epizodui, padidėja kritimo pavojus (pvz.,statybininkams). 

Medikamentinis gydymas. Pirmoji vieta tenka antihistamininiams preparatams – betahistinui (pvz., Betaserc). Jo skiriama po 16 mg 3 kartus per dieną arba po 24 mg 2 kartus per dieną. Betahistinas stimuliuoja H1 ir H3 histamininius receptorius ir gerina mikrocirkuliaciją vidinės ausies kraujagyslėse.

Pykinimo mažinimui vartojamas metklopramidas. Rečiau vartojami plečiamieji vaistai, antidepresantai.   

Vestibuliarinė reabilitacija. Tai neinvazinis gydymo metodas, kuriuo kartais pasiseka pagydyti ilgai trunkančius galvos svaigimo epizodus. Svarbu žinoti kokiame kanale yra kristalai ir kokius pratimus reikia atlikti norint juos pašalinti. Tam yra specialiai ruošiami kineziterapeutai, kurie parenka gydomuosius pratimus. Reabilitacijos metu pacientai atlieka periodiškus judesius, dėl to būna intensyvus gavos svaigimas su pykinimu ir vėmimu. Po procedūrų daugumai GPPS praeina.

Kristalų perskirstymo procedūra (KPP). Tai paprastas gydymo būdas, kurio efektyvumas gydant GPPS yra 95%. Šios procedūros metu atliekami Epley manevrai, dažniausiai pakanka juos pakartoti 2 kartus. Po procedūros patariama vengti provokuojančių veiksnių 48val. ir po savaitės vykti kartotiniams tyrimams.

Chirurginis gydymas.  Atliekama jei  KPP nepavyko. Nėra pirmo pasirinkimo gydymo metodas, nes galimos įvairios komplikacijos (pvz., klausos praradimas, veidinio nervo paralyžius).


Daugeliu atveju ligos priežastys yra nežinomos, todėl užkirsti kelią ligos atsiradimui yra sudėtinga. Rekomenduojama saugotis galvos traumų, vengti dažno ir greito galvos padėties keitimo.

Sergant GPPS rekomenduojama:

  • Vartoti daugiau skysčių.
  • Gulint galvą laikyti šiek tiek pakeltą.
  • Vengti staigių galvos judesių ir kūno ašies pokyčių.
  • Priepuolio metu nevairuoti, nedirbti aukštyje, nevaldyti sudėtingos technikos.

 Ligos aprašymą parengė daktarė Raimonda Užkuraitytė


Anekdotai

archyvas