Gastroduodeninės opos

Opa- sąvoka apimanti židininio pobūdžio  skrandžio ir 12p.ž. gleivinės pakitimus ir tam tikrus klinikinius smptomus.

 

Epidemiologija (lietuvoje/per metus):Ligotumas 54.000. Hospitalumas 9.200. Pagal sergamumą užima 5 vietą. Kasmet operuojama 2400 sergančiųjų( 490 dėl kraujavimo, 600 dėl prakiurimo kiti dėl lėtinės penetracijos, stenozės, įtariant suvėžėjimą.) Letališkumas po operacijos 7-8% dėl kraujavimo. Po prakiurimo 6%, o po planinės operacijos 2%.

 

Anatominės Skrandžio ypatybės

 

Kraujotakos ypatumai

Skrandyje skiriamos  dvi sistemos ir keturi šaltiniai (a.gastrica sinistra et dextra-mažoji kreivė, a. gastroepiploica sinistra et dextra-didžioji kreivė). Distalinėje skrandžio dalyje tarp abiejų sitemų 80% žmonių nėra ryšio (prof. Serapinas)

gleivinės struktūra:

a)    fundalinė (HCl gaminanti gleivinė)

b)    antralinė (HCl negamina, bet gamina šarminį sekretą ir hormoną gastriną.

Toks pasiskirstymas ne visuose amžiaus etapuose 2/3 žmonių po 50 m. HCl

negaminantis plotas padidėja iki subcardia,gimus antralinė zona yra labai maža.

Įnervacija:

a)    parasimpatinė- ateina per n.vagus, reguliuoja skrandžio motoriką ir sekreciją

b)    simpatinė – ne taip svarbi

c)    autonomiunė, todėl perpjovus n.vagus skrandžio peristaltika išlieka – 3 judesiai per min.

Funkcinės savybės:

1.       rezervuarinis maišas, kuris vykdo maisto smulkinimą ir tolesnę evakuaciją

2.       “nuolatinė ginkluotos taikos būsenoje”. Skrandį ir duodenum nuolat veikia agresyvūs faktoriai- HCl, mikrobai, maistas ir svetimkūniai.

 

Anatominės opų savybės:

1.       turi mėgstamą lokalizaciją- 98% opų lokalizuojasi mažosios kreivės kraujagyslių teritorijoj, 2%- didžiosios kreivės baseine

2.       plinta tik proksimaline kryptimi

3.       opų susigretinimo dažnumas yra vienodas nuo duodenum iki antrum

 

Etiopatogenezė

Etiologija

Nėra aiški.Teorijos:

1.    Kraujotakos sutrikimo teorija( skr. krjg embolija, trombozė, ko pasėkoje išemija)

2.    Peptinė teorija(padidėjęs rūgštingumas, skr. sultys dirgina gleivinę,suvirškinamos apmirusios dalys Õišopėjimai)

3.    Trauminė teorija(L.ašofo: fizinis ar cheminis gleivinės sužalojimas, kuris įgyja opėjančią eigą. Priežastis nežinoma.)

4.    Uždegiminė teorija(opa-gastrito ar duodenito kompl.)

5.    Alerginė teorija(opa- tai skr. aud r-ja į įv. sensibilizuojančius veiksnius)

6.    Neurogeninė teorija(Rokitanskis:dirginant n. vagus, didėja rūgštingumas, atsiranda erozijos, hemoragijos, opos)

7.    <span style="font-fami

Anekdotai

archyvas