Histoplazmozė

Tai grybinės ligos, sukeliamos dviejų skirtingų sukėlėjų Histoplasma capsulatum var. capsulatum ir Histoplasma capsulatum var. duboisii, kurios skiriasi pagal paplitimą ir klinikinius požymius. Histoplazmozė, sukelta Histoplasma capsulatum var. capsulatum (Darlingo liga). Histoplasma capsulatum var. capsulatum yra grybas, nustatomas audinių arba kultūrinės formų. Audinių formos jis būna apvalios ar kriaušės formos, 2–4 m dydžio, ląstelės viduje (intraceliuliniai) makrofaguose, retikuloendotelinėje sistemoje, limfiniuose mazguose ir kt. Kultūros jis yra bimorfiškas, siūlelių arba į mieles panašių ląstelių formos.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Grybas paplitęs endeminiuose rajonuose – Centrinėje, Pietų ir Rytų Amerikoje, Karibų salyne, Prancūzijos Gvianoje, tropinėje Afrikoje, ypač pietų Afrikoje, Azijoje, Naujojoje Kaledonijoje. Jis nustatomas turistų dažnai lankomose šalyse: Alžyre, Argentinoje, Brazilijoje, Kanadoje, Meksikoje, Venesueloje, Hondūre. Amerikoje dažniausiai Misisipės baseine. Europoje šis grybas nustatomas tik Italijoje, viename Emilijos-Romanijos rajone.

Žmogus užsikrečia įkvėpdamas grybo sporų. Jų būna daug tuneliuose, požeminiuose galerijose, urvuose, kur gyvena šikšnosparniai. Su jų išskyromis grybas patenka į išorę. Kaimuose galima užskrėsti balandžių buvimo vietose, apleistose fermose, miškų parko rajonuose (per varnėnų išskyras) arba naminių paukščių (vištų) auginimo vietose. Nuo 1980 metų šios ligos atvejai registruojami ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Todėl 1987 m. CDC į ŽIV klasifikaciją ekstrapulmoninė histoplazmozė įtraukta kaip naujas AIDS kriterijus.

Patekusios į organizmą grybų sporos skverbiasi į makrofagus, virsta grybais ir dauginasi. Makrofagai grybą išnešioja po visą organizmą. Svarbu žinoti, kad dažnai būna besimptomės šios ligos formos. Prie Ohajo ar Misisipės baseino apie 80 % gyventojų yra užsikrėtę šia liga. Didelis užsikrėtimas sukelia ryškius klinikinius ligos požymius.

 

Klinika

 

A. Ūminė plaučių forma.

Po 5–10 dienų inkubacijos liga prasideda karščiavimu, kosuliu ir dusuliu. Rentgenologiškai matomi vienpusiai arba abipusiai padidėję vidukrūtininiai (intratorakaliniai) limfmazgiai, įvairaus dydžio mikro ir makroinfiltratai, kurie linkę sukalkėti. Kartais būna mazginės eritemos požymių.

 

B. Išplitusi forma.

Dažniausiai atsiranda ŽIV užsikrėtusiems asmenims praėjus daug savaičių ar mėnesių po plaučių formos. Nustatomi vidaus organų pažeidimai (padidėję limfmazgiai, kepenys, blužnis) burnoje opos, iškrenta dantys, bėrimai odoje. Retai – virškinamojo kanalo, neurologiniai pažeidimai.

 

C. Tretinė, arba lėtinė, plaučių forma.

Panaši į plaučių tuberkuliozę. Ligoniai kosti, skrepliuoja krauju, būna dusulys, o rentgenologiškai tiriant randamos ertmės plaučiuose.

 

Diagnostika

 

Tiriamoji medžiaga: odos, gleivinių, skreplių, kaulų, smegenų punktatai, nugaros smegenų skystis, biopsinė organų medžiaga, kurią būtina kaip galima greičiau atvežti į laboratoriją. Grybą galima nustatyti tiesiogiai mikroskopu tiriant tiriamosios medžiagos tepinėlį, kuris būna mielių formos makrofaguose. Grybo kultūra auginama Saburo terpėje, kur mikroskopu tiriant matomos grybų micelės ir sporos. Rentgenologinis tyrimas padeda nustatyti plaučių ar kitų organų patologiją. Serologiniai tyrimai atliekami tik specializuotose laboratorijose.

 

Gydymas

 

Ūminė plaučių forma dažniausiai negydoma. Ligoniai pasveiksta savaime, jei imuninė sistema yra nesusilpnėjusi. Pacientui, kuriam nustatyta plaučių forma ir kuris ilgai karščiuoja, tikslinga skirti itrakonazolio (Sporonax) po 200 mg per dieną. Gydymo trukmė 6 arba 12 savaičių. Jeigu sergama sunkia ligos forma, itrakonazolio dozė didinama iki 400 mg per dieną, gydymo trukmė – 12 savaičių. Paskyrus dirbtinę plaučių ventiliaciją, rekomenduojama skirti amfotericino B (arba jo liposominė forma) kartu su prednizolonu po 60 mg per dieną, gydymo trukmė – 15 dienų. Nustačius lėtinę plaučių histoplazmozės formą, itrakonazolio skiriama per dieną 200–400 mg (1–2 metus).

Išplitusi histoplazmozė pradedama gydyti amfotericinu B (3 savaites), vėliau tęsiama 2–4 mėn. itrakonazoliu (dozė 200 arba 400 mg per dieną). Alternatyvus vaistas yra flukonazolis (Triflucan) po 200 arba 400 mg per dieną. Endeminiuose ligos rajonuose ŽIV turintiems asmenims rekomenduojama profilaktika itrakonazoliu po 200 ar 400 mg per parą.

 

Histoplazmozė, sukelta histoplazma capsulatum var duboisii.

 

Liga paplitusi ribotame endeminiame regione (Afrikoje ir Madagaskaro saloje), dažniausiai būna odos ir kaulų pažeidimai. Užsikrečiama oru lašiniu būdu įkvėpus grybų sporų, bet yra galimas ir sąlyčio (kontaktinis) užsikrėtimas (susižeidus). Spora organizme virsta grybu ir limfiniais takais išplinta per limfmazgius, odą ir kaulus. Ant veido arba rankų ir kojų odos būna mazgelių arba papulių, ypač odos raukšlėse. Susidaro poodiniai pūliniai, kartais sukeliama regioninių limfmazgių reakcija, panaši į tuberkuliozę. Kaulų – viršutinio žandikaulio, kaukolės, kelio sąnario – pokyčiai panašūs į Potto ligą. Gali būti pažeisti vidaus organai: kepenys, blužnis, antinksčiai.

 

Diagnostika

 

Pūlių, serozinių ertmių, limfmazgių biopsinę medžiagą tiriant mikroskopu matomos didelės mielės (10–15 m), turinčios dvigubą sienelę, panašią į aštuonetuką. Kultūra auginama Saburo terpėje specialiose laboratorijose. Išaugus kolonijoms, nustatoma sukėlėjų rūšis.

 

Gydymas

 

Skiriama po 0,7 arba 1,0 mg/kg amfotericino B per dieną (iki 2 g gydymo kursas), vėliau – ketakonazolio (Nizoral) arba itrakonazolio (Sporanox) po 200–400 mg per dieną, gydymo trukmė iki 1 metų. Didelius pūlinius reikia drenuoti. Po gydymo liga kartais gali kartotis.

 

Svarbu žinoti:

 

  • Histoplasma capsulatum var. capsulatum sukelta liga yra dažna grybinė liga, kuria užsikrečiama keliaujant JAV, Antiluose, Gvianoje, Naujojoje Kaledonijoje.
  • Ligos simptomai labai įvairūs: plaučių, odos, vidaus organų pažeidimai ir karščiavimas.
  • Ligos diagnozė nustatoma tiesiogiai mikroskopu tiriant įvairią tiriamąją medžiagą.
  • Gydoma amfotericinu B ir itrakonazoliu.
  • Histoplasma capsulatum var. duboisii rečiau sukelia ligą. Ji pažeidžia odą, kaulus, limfinius mazgus.
  • Sukėlėjas tiesiogiai nustatomas tiriant mikroskopu tiriamąją medžiagą. Gydoma amfotericinu B arba itrakonazoliu. Galimi ligos atkryčiai.

 

Alvydas Laiškonis „Tropinės ir keliautojų ligos“, Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas