Kontaktiniai dermatitai

Egzogeninis (kontaktinis dermatitas). Jam priklauso:

  iritacinis kontaktinis dermatitas

 alerginis kontaktinis dermatitas

 fotodermatitas

Dermatitas - tai ūminis epidermio ir dermos uždegimas, kurį sukelia egzogeniniai ir endogeniniai dirgikliai.

Dažniausiai dermatitą prasidėti skatina fiziniai ir cheminiai veiksniai: odos trynimas, ant jos patekusios rūgštys ir šarmai. Rečiau odą pažeidžia aukšta temperatūra, šaltis, rentgeno, ultravioletiniai, saulės spinduliai ir augalai (ugniažolė, pastarnokas, dilgėlė, raudonėlis, šilagėlė, vėdrynas). Tai vadinamieji obligatiniai dirgikliai, jie kiekvienam žmogui gali nudeginti odą. Į dirgiklio poveikį oda greitai reaguoja paraudimu ir net pūslėmis. Kiti dirgikliai (chromo, nikelio druskos, gyvsidabris, guma, sintetiniai polimerai, kosmetika, medikamentai, raktažolė, chrizantema, pelargonija ir kiti augalai) yra fakultatyviniai, jie pažeidžia odą ne visiems žmonėms, o tik tiems, kurie yra jautrūs šiems dirgikliams ir kurių organizmas esti sensibilizuotas.

 Skiriamas:

-        paprastasis (nealerginės kilmės) dermatitas (dermatitis simplex, dermatitis artificialis)

-        alerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta allergica).

Kontaktinių dermatitų priežastys:

→Endogeniniai faktoriai→ alergenai → iritantai → infekcija →

Paprastasis ūminis dermatitas

-          prasida po vienkartinio kontakto su stipriu dirgikliu arba po pakartotinio kontakto su vidutinio stiprumo dirgikliu.

-          Lėtinis dermatitas susiformuoja po pakartotinių, ilgiau trunkančių kontaktų su dirgikliu. Dėl to oda sustorėja (apsauginė reakcija), pleiskanoja, kartais ryškiai infiltruojasi, smarkiau ragėja (hiperkeratozė).

-          dermatito klinika priklauso nuo dirgiklio ypatybių, poveikio trukmės ir atsakomosios organizmo reakcijos. Kai dirgiklis patenka per virškinimo traktą, kvėpavimo takus ar parenteraliai ir pažeidžia odą, toks dermatitas yra alerginis ir vadinamas toksikodermija, arba medikamentiniu dermatitu. Dermatitui būdinga karštis, skausmas, paraudimas ir patinimas (calor, dolor, rubor et tumor).

-          Skiriama dermatito eriteminė, mazgelinė, pūslinė, šlapiavimo ir pleiskanojimo stadijos (panašiai kaip ir egzemos). Tačiau dermatito procesas gali apsiriboti bet kuria stadija. Kartais nuo labai smarkiai veikiančio dirgiklio prasideda audinių nekrozė, atsiranda randų. Būdinga, kad pašalinus dirgiklį, procesas greitai aprimsta, židiniai ima gyti. Dermatitas gali būti buitinis ir profesinis.

Paprastasis kontaktinis dermatitas. (dermatitis contacta simplex)

Odos uždegimą sukelia ant jos patekusios cheminės medžiagos (labai koncentruotų šarmų ar rūgščių), ją veikiantys mechaniniai dirgikliai (avalynė, drabužiai, darbo įrankiai), fiziniai veiksniai: aukšta temperatūra (combustio), žema temperatūra (congelatio, perniones), ultravioletiniai spinduliai (dermatitis actinica), rentgeno spinduliai (dermatitis rentgenica).

Odos uždegimą gali sukelti ir biologiniai dirgikliai bei augalai (raktažolės, chrizantemos, ugniažolės, rūtos ir kt.).

Alerginis kontaktinis dermatitas.(dermatitis contacta allergica)

-          yra uždelsto tipo padisinto jautrumo (ląstelinė) reakcija į egzogeninį alergeną. (pgl. Lapinskaitę)

-          Tai alerginis odos uždegimas, atsirandantis kontakto vietoje dėl organizmo sensibilizacijos, t.y. pakartotinio cheminių, fizinių, biologinių ir kitokių dirgiklių poveikio odai. Lengviau įsijautrina kokiu nors lėtiniu uždegimu sergantys ligoniai.

Svarbiausi AKD bruožai:

-          Alergijai sukelti reikalingas pakartotinis kontaktas

-          Jautrumas tik vienai ar jai panašioms cheminėms mežiagoms

-          Į alergeną reaguoja bet kuri odos sritis

-          Padidėjęs jautrumas persistuoja neribotai

Etiologija ir patogenezė.

Alergenų yra labai daug;

         Kai kurios mažos molekulinės masės (500-1000 daltonų) cheminės medžiagos, vadinamos haptenais, prasiskverbia pro odą, sudaro su organizmo baltymais junginius ir tampa antigenais. Lėtąsias alergines reakcijas lengviausiai sukelia tos medžiagos, kurios lengvai tirpsta riebaluose ir sugeba prasiskverbti pro raginį odos sluoksnį bei susijungti su baltymais. 

         Oda neretai labai jautriai reaguoja tiek į profesinius, tiek į buitinius dirgiklius (įvairius augalus, kosmetines medžiagas, dažus, įvairius metalus, medikamentus ir kt.). 

         Formaldehidas yra dažniausia konservavimo priemonė, vartojama šampūnų, įvairių losjonų ir kitų kosmetikos priemonių gamybai. Jis kelia didelį pavojų susirgti kontaktiniu alerginiu dermatitu ir egzema, skatina šias ligas recidyvuoti. 

         Mažiausiai kenksmingi yra šampūnai ir maudymosi priemonės, nes jos skiedžiamos ir greitai nuplaunamos, kontaktas su jais būna trumpas.

          Ilgiau odą veikia kosmetikos priemonės, vartojamos po skutimosi, saulės spindulių poveikio apsaugai ir kt. Kadangi vis dažniau pasitaiko alerginių reakcijų, siūloma mažiau kosmetikos preparatų konservuoti su formaldehidu, nurodyti jų sudėtį. Įtarus, kad organizmas jautrus kosmetikai, reikia nustoti ją vartojus, o ne keisti ją, nes ta pati sensibilizuojanti medžiaga gali būti įvairiose kosmetikos priemonėse.

Alerginis kontaktinis dermatitas sudaro 5-15% visų dermatozių. Sergamumas juo priklauso nuo industrializacijos lygio.

Klinika. 

         Džn.pažeistos kūno vietos:  veidas, plaštakų dorsaliniai paviršiai, plaukuota galvos dalis,  burna, kaklas, ausų kaušeliai, liemuo, pėdos, būdinga eritema, mazgeliai ir pūslelės, ruplės, edema, šlapiavimas, o vėlyvesnėse stadijose - šašai, odos infiltracija ir pleiskanojimas. 

      Veidą žeidžia cheminių medžiagų garai arba įvairios cheminės medžiagos, patekusios ant veido nuo užterštų rankų. Kai kurios medžiagos (muilai, kvepalai ir kt.) vienos nedirgina odos, bet kartu su saulės šviesa arba ultravioletiniais spinduliais sukelia odos uždegimą - fotoalerginį kontaktinį dermatitą arba fotoalerginę egzemą. 

      AKD prasideda niežėjimu, o po 12-24 valandų atsiranda nedidelė vietinė odos raudonė (eritema), kuri po 1-2 dienų praeina. Intensyvesnė odos reakcija pasireiškia mazgeliais, pūslelėmis, erozijomis, šlapiavimu, šašais ne tik kontakto vietoje, bet ir kituose odos plotuose. Židiniai gyja be randų, retai lieka ir odos pigmentacija

Dermatito intensyvumas priklauso nuo šių veiksnių: 1) odos jautrumo, 2) proceso lokalizacijos, 3) dirgiklio koncentracijos ir veikimo trukmės, 4) kitų dirgiklių poveikio (dirgiklių suma), 5) papildomų veiksnių (odos sausumo, riebumo, tvarsčių ir kt.).

Galima monovalentinė (vienam dirgikliui), polivalentinė (keletui dirgiklių) ir kryžminė (įvairioms panašios cheminės sudėties medžiagoms, pvz., turinčioms paragrupę sulfanilamidams ir novokainui) sensibilizacija. Alerginis dermatitas nuo įvairių dervų pasireiškia raudone ir ryškia edema. Urzolis, terpentinas sukelia eriteminius-pūslinius bėrimus. Neretai židiniai šlapiuoja, niežti, prasideda odos lichenifikacija. Profesiniams pažeidimams, sukeltiems cemento, chromo ar nikelio, būdinga mažos šlapiuojančios ir intensyviai niežtinčios pūslelės.%3

Anekdotai

archyvas