Ku karštligė

Ku karštligė, arba pneumoriketsiozė, yra ūminė infekcinė liga, pažeidžianti plaučius ir retais atvejais galinti įgauti lėtinę eigą.

 

Etiologija

 

Sukėlėjas – Coxiella burnetti – yra viduląstelinė, apvalios arba pailgos formos riketsija, kuri dauginasi ląstelės citoplazmoje. Ji yra atspari išorės poveikiams, ilgai išsilaiko aplinkoje.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Sukėlėjas paplitęs visame pasaulyje. Liga laikoma zoonoze, paplitusia gamtiniuose židiniuose. Jos rezervuaras gamtoje yra per 60 rūšių žinduolių (ypač graužikų), apie 50 rūšių paukščių bei per 70 rūšių erkių. Erkėms liga nesukelia simptomų, galimas transovarinis sukėlėjo perdavimas. Iš naminių gyvūnų dažniausiai suserga šunys ir triušiai, kurie užsikrečia įkandus erkėms. Gyvuliams liga gali būti labai ilga, tęstis metais, jei sukėlėjas skiriasi su išmatomis. Žmonės užsikrečia įkvėpdami aerozolio, kuriame ant dulkių būna prikibę sukėlėjų. Galima užsikrėsti per maisto produktus ar įkandus erkėms. Maždaug pusei užsikrėtusiųjų liga būna besimptomė, o apie 5 % – labai sunki. Dažniausiai užsikrečiama pavasarį arba vasarą.

 

Klinikiniai požymiai

 

Vidutinė inkubacinio laikotarpio trukmė yra 7–17 dienų. Liga prasideda ūmiai šaltkrėčiu, temperatūra iki 39–40 °C, nemiga, bloga savijauta, raumenų, ypač juosmens skausmais. Skauda judinant akių obuolius, svaigsta galva, pykinama ir vemiama. Apžiūrint ligonį į akis krinta veido paraudimas, akių junginės kraujagyslių injekcija. Būna paraudusi gerklė. Plaučių uždegimas yra vienas iš dažniausių šios ligos požymių. Jis būna tik užsikrėtus aerogeniniu būdu, dažnis – 5–50 %, pasireiškia kosuliu, iš pradžių – sausu, vėliau ligoniai atsikosi. Plaučiuose išklausomi sausi, vėliau – drėgni karkalai.

Kai kuriems ligoniams po trumpo dispepsinio sindromo nustatomos padidėjusios kepenys, akyse – neryškios geltos (subicterus) požymiai. CNS pažeidimo požymiai – nemiga, sujaudinimas, padidėjęs jautrumas. Apie 17 % atvejų būna tik karščiavimas, nesukeliama jokių kitų simptomų. Gali būti lengvos ligos formos, kurių metu būna silpnumas, subfebrilus karščiavimas.

Liga trunka 3–4 savaites, kartais – ilgiau. Ligonį vargina karščiavimo priepuoliai, kai kada padidėjusi temperatūra išlieka net iki 1–2 mėnesių.

Ku karštligė gali pasireikšti lėtine forma net praėjus 6 mėn. Nuo ligos pradžios. Pagrindinis požymis – endokarditas, net jei hemokultūra yra neigiama. Dažniausiai tai atsitinka asmenims, turintiems persodintus širdies vožtuvus arba po buvusios vožtuvų patologijos.  Dažnai atsiranda širdies nepakankamumas, panašus į bakterinį endokarditą, sukeliantis kepenų padidėjimą bei hemoraginius bėrimus. Apie 20 % lėtinės Ku karštligės pasireiškia osteomielitais, persodintų vožtuvų užkrėtimu, plaučių fibroze.

 

Diagnostika

 

Kraujas – maža trombocitopenija, jei pažeistos kepenys – vidutinis transaminazių aktyvumo padidėjimas. Plaučių pažeidimo atveju – vienpusis arba abipusis plaučių tarpaudininio (intersticinio) audinio išryškėjimas. Diagnozę tvirtina savitųjų IgM klasės antikūnai, nustatyti prieš C. burnetti, kurie vėliau virsta IgG klasės antikūnais. Lėtinė ligos eiga tvirtinama ryškiu IgG klasės antikūnų padidėjimu. Kiti tyrimai atliekami tik specializuotose laboratorijose (PGR, sukėlėjo išskyrimas iš tiriamosios medžiagos).

 

Gydymas

 

Skiriama 200 mg doksiciklino per dieną 2 savaites. Jeigu žmogus alergiškas šiam vaistui, jį galima keisti rifampicinu arba fluorochinolonais. Lėtinės Ku karštligės gydymas – 200 mg doksiciklino ir 600 mg plakvenilio per dieną, gydymo trukmė – 18 mėnesių. Okulistas turi stebėti akių dugną ir reguliuoti vaisto koncentraciją kraujyje. Dažnai nustatomi ūminės ligos atkryčiai.

Profilaktika

 

Australijoje yra vakcina, pagaminta iš negyvų C. burnetti mikroorganizmų. Ji skiriama priklausantiems rizikos grupėms žmonėms (žemės ūkio darbuotojams, laboratorijų darbuotojams) skiepyti. Būtina stebėti asmenis, kuriems persodinti vožtuvai arba yra kitokia širdies patologija.

 

Svarbu žinoti:

 

  • Ku karštligė yra paplitusi infekcinė liga, kuri plinta per orą arba per maistą (aerogeniniu arba alimentiniu būdu).
  • Liga sukelia plaučių uždegimą arba retai – hepatitą.
  • Diagnozė patvirtinama serologiniais tyrimais nustačius savituosius IgM klasės antikūnus.
  • Gydoma tetraciklinu, rifampicinu arba fluorochinolonais.
  • Ligos profilaktika – savitoji vakcina Australijoje.

Alvydas Laiškonis "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas