Ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Legionella pneumophilla, pasireiškianti plaučių uždegimu bei netipiška ligos eiga.
Etiologija
Sukėlėjas yra Legionella pneumophilla – gramneigiamoji aerobinė, lazdinė bakterija. Dabartiniu metu yra žinoma 22 skirtingos legionelių rūšys, įskaitant 35 pavienius serotipus. Ji labai jautri pH, labai sunkiai auga mitybinėse terpėse. Dažniausiai pirmosios serogrupės legionelės sukelia ligą.
Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas
Pirmą kartą šis sukėlėjas nustatytas 1976 m. Filadelfijoje, kai viename viešbutyje gyvenusiems žmonėms buvo diagnozuotas sunkus plaučių uždegimas ir vėliau nustatytas jo sukėlėjas. Žmogus užsikrečia įkvėpdamas legionelių, kurios yra prisikabinusios prie smulkių oro lašelių. Legionelės sukelia didelį eksudacinį plaučių uždegimą su intensyvia leukocitų lize ir intersticinio audinio paburkimą.
Nustatyta, kad legionelės aplinkoje laikosi amebose. Tinkamiausia legionelėms gyvavimo temperatūra yra 25–45 °C. Jų rezervuaras aplinkoje yra pirtys, fontanai, baseinai, patalpos su kondicionieriais. Keliautojai dažniausiai užsikrečia viešbučiuose. Ypač asmenys, kurie priklauso rizikos grupėms: rūkaliai, vyresni negu 65 metų amžiaus, vartojantys imunitetą silpninantį gydymą asmenys.
Klinikiniai požymiai
Inkubacinis laikotarpis 2–10 dienų, dažniausiai 5–7 dienos. Yra kelios legioneliozės formos.
1. Legionierių liga (sunkus plaučių uždegimas). Per 2–3 dienas temperatūra padidėja iki 40 °C. Atsiranda kosulys, kuris iš pradžių būna sausas, vėliau su skrepliais, galinčiais turėti kraujo priemaišų. Vargina dusulys. Per 4–6 dienas ligonio būklė blogėja. Negydant, liga įgauna sunkią eigą. Kai kuriais atvejais persirgus šia liga lieka pneumosklerozės požymių. Kartais būna pleuritas, intersticinis audinys pažeidžiamas retai.
2. Pontiako karštligė. Ligai būdinga ūminė pradžia, vidutinio sunkumo panaši į gripą eiga, galvos skausmai, karščiavimas, raumenų skausmai, bet nėra plaučių uždegimo.
3. Fort Brago karštligė. Karščiavimas, bėrimai odoje.
4. Kiti reti legioneliozės požymiai (pleuritas).
Diagnostika
Diagnozė grindžiama rentgenologiniu plaučių tyrimu, bet svarbiausi – serologiniai laboratoriniai tyrimai. Svarbus tyrimas yra tirpiojo legionelių antigeno nustatymas šlapime. Tai greitas, jautrus (> 80 %) ir labai savitas (> 99 %) tyrimas. Jau 2–3 dieną po klinikinių požymių
atsiradimo tyrimas būna teigiamas ir toks išlieka ilgą laiką, bet tik Legionella pneumophilla 1 serogrupės. Kiti tyrimai – imunofluoroscencinis (mažai jautrus), serologinis (vėlyvas, retrospektyviajai diagnozei patvirtinti, 4 kartų antikūnų titro didėjimas poriniuose serumuose), PGR.
Gydymas
Gydoma 3 šeimų antibiotikais – fluorochinolonu, makrolidu ir rifampicinu – įprastinėmis dozėmis. Dažniausiai skiriama vaistų iš dviejų pirmųjų grupių, o sunkiais atvejais gydoma dviejų vaistų deriniu. Gydymo trukmė vidutiniškai yra 14–21 diena, lengvais atvejais – iki 10 dienų, o sunkiais – iki 30 dienų. Sumažėjus klinikiniams požymiams ir pasveikus, rentgenologinis plaučių vaizdas būna pakitęs savaites ar net mėnesius.
Profilaktika
Labai svarbi profilaktikos priemonė yra tinkama vandens apsauga. Būtina valyti vandentiekį. Karšto vandens temperatūra, kurioje žūva legionelės, turi būti 60 °C. Kartais vanduo chloruojamas patalpose (viešbučiuose, baseinuose, ligoninėse), būtina bakteriologinė vandens kontrolė.
Svarbu žinoti:
- Legioneliozė yra sunkus plaučių uždegimas, kurį sukelia L. pneumophilla.
- Liga plinta oru lašiniu būdu. Sukėlėjų įkvepiama patalpose, turinčiose kondicionierių, pvz., baseinuose, viešbučiuose, pirtyse, dušuose.
- Liga sukelia sunkų plaučiu uždegimą (tipiška eiga), Pontiako karštligę ir netipiškas formas.
- L. pneumophilla 1 serogrupės sukėlėjas diagnozuojamas nustačius tirpųjį legionelės antigeną šlapime arba serologiniais tyrimais.
- Gydoma fluorochinolonais, makrolidais ir rifampicinu.
- Ligos profilaktika – vandens kokybės kontrolė.
Alvydas Laiškonis iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas 2009