Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys:
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
Ligos simptomai ir požymiai:
Ligos gydymas:
Tai maža, aiškiai apibrėžta, pigmentuota dėmė, kurią supa normaliai atrodanti oda.
Lentigo atsiranda odoje, dažniausiai tose vietose, kurios yra buvo stipriai nudegta. Tiriant mikroskopu randama viršutinio odos sluoksnio hiperplazija ir pamatinės membranos hiperpigmentacija. Melanocitų skaičius padidėjęs, tačiau jie neformuoja grupelių. Pigmentacija gali būti tolygi arba kintanti, nuo rudos iki juodos spalvos. Lentigo gali formuotis ilgus metus arba atsirasti staiga.
Lentigo lengviau atsiranda asmenims su šviesia oda. Tamsesnėje odoje natūraliai yra daugiau pigmento, kuris iš dalies veikia kaip fotoprotekrorius. Vyrams lentigo atsiranda dažniau nei moterims, tačiau deginimosi asocijuotos, burnos ir lūpų dėmelės dažniau būdingos moterims.
1. Paprastoji lentigo gali atsirasti vaikams sergantiems atopiniu dermatitu ir gydomiems takrolimo tepalu.
2. Soliarines lentigo nulemia saulės ekspozicija.
3. Sergantiems psoriaze, kuriems buvo taikytas gydymas PUVA terapija.
4. Radioterapija didelėmis dozėmis.
5. Genetiškai paveldimos ligos, tokios kaip LEOPARD, Peutz-Jeghers ar paveldėta piktybinė lentiginozė.
1. Paprastoji lentigo nėra susijusi su saulės ekspozicija ar sistemine liga. Tai nedideles, rudos ar juodos spalvos 3-15 mm diametro demėles odoje ar gleivinėse. Atsiranda ankstyvoje vaikystėje ar būna įgimtos.
2. Soliarinė lentigo dažniausiai atsiranda 30-50 gyvenimo metais, yra susijusi su saulės ekspozicija, linkusi didėti ir tamsėti. Dažniausia lokalizacija veido, rankos ir viršutinė liemens srityse.
3. „Rašalo dėmės“ tipo lentigo. Kontūras gali būti netaisyklingas, aiškiai apibrėžtas. Paviršiaus struktūra – tinklelinė. Būdinga lokalizacija – saulei atvirose kūno vietose, tačiau paprastai šio tipo lentigo būna viena ir savo vaizdu primena rašalo dėmę. Dėl savo netolygių kraštu, tamsios spalvos ir limituoto kiekio gali imituoti melanomą.
4. PUVA terapijos asocijuotos lentigo – tai rudos dėmelės, kurios atsiranda per pusmetį nuo terapijos pradžios. Kraštai netolygūs, gali imituoti strazdanas. Dydis varijuoja nuo 3-6 mm iki 3 cm skersmens. Persistuoja 3-6 mėn. po terapijos nutraukimo.
5. Radioterapijos sąlygotos lentigo savo išvaizda primena solidarines, tačiau vertinant mikroskopiškai turi viršutinio odos sluoksnio atrofiją, poodžio fibrozę, keratozę ir teleangektazes. Atsiranda lokaliai po didelių jonizuojančios spinduliuotės dozių, tačiau sąsaja su melanomos atsiradimu nėra įrodyta.
6. Burnos gelvinės ir lūpų lentigo – simetriškos, pavienės ir asimptominės dėmelės. Spalvos varijuoja nuo melsvos iki rudos. Vidutinis dydis apie 4 mm skersmens.
7. Genetiškai paveldimų ligų sąlygotos lentigo yra lydimos kitų organų sistemų pažeidimų ir yra nulemtos tam tikrų genų mutacijų.
1. Retinoidai: suardo hyperproliferacinių keratinocitų struktūrą ir sumažina melanomos išsivystymo riziką.
2. Blyškinantys kremai: sumažina melanocitų aktyvumą ir melanino gamybą, tokiu būdu dėmės tampa blyškesnės.