Maras

Ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia pestis, pasireiškianti didele intoksikacija, limfinių mazgų uždegimu ir vidaus organų pažeidimu.

 

Etiologija

Sukėlėjas yra Y. pestis, apvaliu galu, lazdelės formos, 1–2 m ilgio. Dažant Gimzos būdu būdingas dvipolis lazdelės nusidažymas. Grynojoje kultūroje sukėlėjas išlieka gyvybingas iki 27 metų be persodinimo.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Per 15 pastarųjų metų PSO pranešė, kad pasaulyje užregistruota daugiau kaip 40 000 maro atvejų. Daugiausia – Afrikoje ir Azijoje. Pirmajame žemyne didžiausi maro židiniai yra Konge, Tanzanijoje ir Madagaskare, o Azijoje – Kinijoje, Mongolijoje ir Vietname. Pavieniai maro atvejai registruoti JAV, Peru, buvusioje TSRS. Pastaraisiais metais maro protrūkiai po keliolikos metų pertraukos registruoti Tanzanijoje, Indijoje, Zimbabvėje. Po 80 metų maro atvejai buvo diagnozuoti Jordanijoje, po 50 metų – Alžyre. Paskutinis didelis maro protrūkis 2006 metais buvo Kongo Demokratinėje Respublikoje. Žmogus užsikrečia dažniausiai dviem būdais: įkandus graužikų blusoms ir per orą (aerogeniniu) būdu. Gamtiniuose maro židiniuose sukėlėjus perneša žiurkių Rattus norvegicus ir Rattus ratus blusos. Kiti graužikai, kurių parazitai turi maro sukėlėjų, yra stepėse gyvenantys starai (suslikai), lauko pelės, žiurkėnai, lapės, naminės katės, kupranugariai. Graužikų blusos dažniausiai įkanda žmogui į kojas, todėl pirminiai buboniniai židiniai būna kirkšnyse.

Per užkrėstą orą žmonės užsikrečia lupdami gyvūnų kailius, kartais nuo sergančio maru žmogaus, kuris kosi ir skrepliuoja. Retas užsikrėtimo – būdas per maistą.

 

Klinikiniai požymiai

 

Dažniausios būna dvi klinikinės ligos formos: vietiška (buboninė) arba plaučių. Praėjus 3–6 dienoms po blusos įkandimo, liga prasideda karščiavimu, dideliu silpnumu ir kirkšnių limfmazgių padidėjimu, kurie vadinami bubonais. Limfmazgiai labai skausmingi, oda virš jų įsitempusi, blizgi. Kartais bubonai sukietėja. Jie labai ilgai gyja. Bubonui pratrūkus, susidaro fistulės. Plaučių forma gali atsirasti užsikrėtus per orą arba sukėlėjui išplitus kraujo keliu. Žmogus suserga sunkiu plaučiu uždegimu. Šia liga sergantys ir negydomi žmonės miršta per 3 dienas. Kitos maro formos – žarnyno, sepsinė. Persirgus imunitetas lieka visą gyvenimą.

 

Diagnostika

 

Tiriamoji medžiaga – bubono turinys, skrepliai, išmatos. Tiriamosios medžiagos tepinėlis tiriamas mikroskopu, auginama sukėlėjo kultūra ir atliekamas biologinis mėginys. Taikoma serologinė diagnostika. Remiantis PSO klasifikacija, maras, cholera, geltonasis drugys yra ypač pavojingos infekcijos. Todėl tyrimai atliekami tik specialiose laboratorijose, laikantis visų saugumo taisyklių (4 lygis).

 

Gydymas

 

Ligoniai izoliuojami vietoje, personalas privalo laikytis asmens apsaugos taisyklių. Gydoma pirmaeiliais vaistais – streptomicinu, chloramfenikoliu arba tetraciklinu. Alternatyvūs antibiotikai – fluorochinolonai. Laiku pradėtas gydymas yra veiksmingesnis. Personalui skiriama chemoprofilaktika minėtais vaistais.

 

Profilaktika

 

Svarbu žalingų graužikų naikinimas (deratizacija) endeminiuose rajonuose, dezinfekcija ligos židinyje. Kovai su blusų įkandimu – insekticidai, asmens apsaugos priemonės.

 

Svarbu žinoti:

 

  • Maras paplitęs Afrikoje ir Azijoje, kur kas metai diagnozuojami šios ligos atvejai.
  • Ligos sukėlėją Y. pestis perneša graužikų blusos.
  • Dažniausiai liga pasireiškia bubonine arba plaučių forma.
  • Liga diagnozuojama specialiose laboratorijose, taikomi metodai tepinėlių mikroskopija, auginama sukėlėjo kultūra, biologinis metodas ir serologiniai tyrimai.
  • Ligoniai izoliuojami toje vietoje, kur susirgo. Veiksmingas gydymas pirmaeiliais vaistais – streptomicinu, chloramfenikoliu arba tetraciklinu.
  • Profilaktikos priemonės – deratizacija, individualios asmens apsaugos priemonės.

Alvydas Laiškonis iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas 2009

Anekdotai

archyvas