Naujagimių ašarų maišelio uždegimas (dakriocistitas)

Dakriocistitas – tai ašarų maišelio uždegimas. Naujagimiams tai tarpinė būklė tarp raidos anomalijos ir įgimtos patologijos.


Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Jos neleidžia akims išdžiūti ir saugo nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas (matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus) kartais prasideda vėliau - kelių mėnesių amžiuje. Ašarų liauka auga iki 3-4 metų amžiaus. Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Toliau ašarų taškeliais (juos matome panirusius į ašarų ežerą apatiniame ir viršutiniame voke arčiau nosies) patenka į kanalėlius, ašarų maišelį. Mirksint ašaros įsiurbiamos ir iš ašarų maišelio patenka į nosies ašarų kanalą (canalis nasolacrimalis), o juo – į nosies ertmę. Ašarų nutekėjimo sistema jau trečią nėštumo mėn. pamažu virsta kanalėliu (nosinis ašarų kanalas), kuris atsidaro prieš pat gimimą.

Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta. Pirmųjų dviejų mėnesių kūdikių nosies ašarų kanalą dažniausiai užkemša želatinos plėvelė. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas.


Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą mėnesį. Ūmus dakriocistitas pasitaiko 1% naujagimių, vienodai dažnai abiems lytims.


Dažniausia priežastis – ilgai neatsiveria į nosies ašarų kanalas, kuris paprastai jau būna atviras gimus naujagimiui ar atsiveria per pirmas gyvenimo savaites. Nosies ašarų kanale būna, taip vadinamas želatininis kamštis ar plėvelė, kuri paprastai rezorbuojai dar iki kūdikio gimimo ar per pirmas jo gyvenimo savaites.

Antra pagal dažnumą priežastis – ašarų maišelio patologija (susiaurėjimas, divertikulai jame ir kt.)

Trečia priežastis – kaulinio kanalo nebuvimas.

Retesnės priežastys – antrinė patologija – nosies ir aplinkinių audinių pakitimai, atsiradę dėl uždegimų ar traumų.


Pirmasis ligos požymis jau per pirmąsias gyvenimo savaites yra gleivingos arba gleivingai pūlingos išskyros junginės maiše, ašarų susikaupimas jų tekėjimas, blakstienų aplipimas traiškanomis bei nedidelis akies paraudimas. Svarbiausias dakriocistito požymis yra gleivingai pūlingo turinio išskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų maišelio sritį. Dažniausiai negaluoja viena akytė. Tai būdingas šiai ligai požymis, bylojantis, kad sergama ne paprasčiausiu konjunktyvitu – akių junginės uždegimu (akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu, vidiniame akies kampe), kuriam esant uždegimas apima abi akytes. Daliai naujagimių maždaug 14 gyvenimo dieną želatinos kamštis rezorbuojasi ir uždegimas išnyksta savaime be pasekmių. Jeigu taip neatsitinka, prireikia vaikų oftalmologo pagalbos.


Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma pagal tipišką dakriocistito kliniką ir apžiūrėjus naujagimio akis.

Kraujo tyrimas. Ūmiais atvejais atlikus kraujo tyrimą galima leukocitozė.

Pasėlis. Įtarus pūlinga dakriocistitą atliekamas akių išskyrų pasėlis.

Dakriocistografija. Atliekama sunkesniais dakriocistito atvejais, ne ūminio periodo metu, įtariant nosies ašarų kanalo patologiją.


Turi būti pradėtas vos diagnozavus ligą.

Kol nėra ūmaus dakriocistito, 2-3 dienas masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn, norint išstumti želatininį kamštį. Tuo pačiu laiku lašinami levomicetino, gentamicino ar kiti antibiotikų tirpalai. Papildomai gerai akytes plauti specialiais tirpalais.

Jei per savaitę efekto nesulaukiama, ašarų takai zonduojami Baumano zondu. Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Po zondavimo reikia lašinti antibiotikų ir priešuždegiminius lašus. Nezonduojant gydymo efektyvumas būna tik 15%. Taigi zonduoti reikia kiek galima ankščiau, kol dakriocistitas nevirto į flegmoną. Zondavimo efektyvumas 95%, nors kartais procedūrą reikia kartoti. Kad nesusidarytų ašarų takuose randų, po zondavimo tinka juos plauti fermentų tirpalais. Po zondavimo dakriocistitas dažniausiai praeina. Zondavimas mažai efektyvus jeigu būna įgimta ašarų maišelio bei ašarų ir nosies kanalo patologija. Jei minėtos priemonės nepadeda, tenka operuoti.


Specifinių profilaktinių priemonių nėra. Svarbu laiku pastebėti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pas gydytojus. Tiksliai laikytis gydytojo nurodymų, higienos.

 

Ligos aprašymą parengė daktarė Raimonda Užkuraitytė


Anekdotai

archyvas