Rožinė (Rosacea)

Rožinė (rosacea), dar vadinta raudonaisiais spuogais (acne rosacea) – tai lėtinė odos būklė, kurios metu dažniausiai pažeidžiama centrinė veido dalis. Liga apibūdinama dviem klinikiniais komponentais: kraujagyslių pakitimai, siejami su pastovia ar protarpine veido eritema ir raudoniu, ir į akne panašus bėrimas, kuriam būdinga mazgeliai, pūlinėliai, cistos, riebalinių liaukų išvešėjimas.


Rožinė- tai gana dažnai pasitaikanti liga. Skaičiuojama, kad apie 45 milijonus žmonių pasaulyje yra paveikti šios ligos. Rožinė dažniausiai pasitaiko tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų (30-60 metų). Nors moterys serga iki trijų kartų dažniau, tačiau vyrams liga būna sunkesnė. Liga santykinai dažniau pasitaiko tarp šviesios odos, šviesių plaukų ir akių žmonių.  Taip pat ji dažnesnė tiems, kurių veidas greit parausta nuo šilumos, aštraus maisto, alkoholio ar emocinio streso.

 


Priežastys, sukeliančios rožinę, nėra išaiškintos. Veido paraudimą, susijusį su rožine, sąlygoja padidėjęs paviršinių kraujagyslių skaičius ir kraujo pritekėjimas į veido kraujagysles. Be to, kraujagyslių išsiplėtimas( normali reakcija į šilumą) sergantiems rožine būna labiau išreikštas. Nei riebalų išskyrimo nei odos mikrofloros pakitimų sergant šia liga nebūna.  Manoma, kad rožinės atsiradimui  įtakos gali turėti padidėjęs kiekis plaukų folikuluose gyvenančių erkučių  Demodex folliculorum ir Demodex brevis, tačiau ir tai nėra įrodyta.


Ankstyvai ligos stadijai būdinga pasikartojanti veido eritema (raudonė), dažniausiai viduriniame veido trečdalyje:  nosies ir skruostų srityje, centrinėje kaktos dalyje ant smakro. Vėliau veido odos paraudimas tampa pastovus, odoje atsiranda išsiplėtusios kraujagyslės (teleangiektazijos). Simptomai paryškėja esant šiltoje aplinkoje ar saulėje, pavartojus alkoholio ar aštraus maisto. Pažeidimas veido srityje paprastai būna simetrinis. Retai pažeidžiamas kaklas ir viršutinė krūtinės dalis.

Vėlesnėse stadijose dėl riebalinių liaukų vešėjimo veide gali atsirasti papulės(ribotas odos iškilimas <5mm skersmens), pūlinukai (pustulės), cistelės, mazgeliai, kurie kartais gali būti skausmingi. Bėrimai atsiranda eritemos apimtuose plotuose, jie atrodo kaip paprastieji spuogai, tačiau nebūna riebalinių liaukų kamščių (komedonų).

Maždaug pusei pacientų, sergančių rožine, pažeidžiamos ir akys. Paprastai akių simptomai pasireiškia blefaritu ir konjunktyvitu, tačiau gali išsivystyti ir rimtesni pažeidimai, kaip  keratitas, episkleritas ar iritas.

Vėlyvoje ligos stadijoje, dažniausiai vyrams, išsivysto rinofima- nosies minkštųjų audinių išvešėjimas.


Rožinė diagnozuojama atsižvelgiant į tipinius klinikinius simptomus. Specialūs diagnostiniai testai ligai nustatyti nėra būtini. Laboratorinių ar kitų tyrimų gali prireikti, jei reikia rožinę atskirti nuo kitų galinčių pasireikšti panašiais simptomais ligų.  Rožinę visų pirma reikia skirti nuo paprastųjų spuogų(acne vulgaris), kurie pasireiškia jaunesnio amžiaus žmonėms, ir skirtingai nuo rožinės, paprastiesiems spuogams būdingi komedonai veido odoje. Taip pat diagnozuojant rožinę, gali tekti atmesti seborėjinį dermatitą, perioralinį dermatitą, raudonąją vilkligę, dermatomiozitą, karcinoidą ir  kt.

Rožinės diagnostikos ir gydymo palengvinimui, skiriami keturi ligos variantai:

·         Eriteminis-teleangiektazinis variantas.

Būdinga centrinės veido dalies paraudimas esant karštoje aplinkoje, sportuojant, stresinėse situacijose ir pan., lydimas dilgčiojimo ar deginimo jausmo.  Dažnai odos paviršiuje matomos  smulkios išsiplėtusios kraujagyslės.

·         Papulinis-pustulinis variantas.

Tai klasikinis rožinės variantas. Jam būdinga centrinės veido dalies paraudimas su  raudonu papuliniu ar pustuliniu bėrimu odoje.

·         Riebalinių liaukų hiperplazijos (phymatous rosacea) variantas.

Būdinga žymus odos sustorėjimas ir jos paviršiaus gumbuotumas, kuris gali atsirasti ant nosies (rinofima), taip pat skruostų, smakro, kaktos, vokų, ausų srityje.

·         Akių variantas.

Būdinga blefaritas ir konjunktyvitas, kurie dažniausiai pasireiškia kartu su kitais rožinei būdingais odos pakitimais.


Sergant rožine, svarbu vengti paūmėjimą provokuojančių veiksnių, kaip karštis, aštrus, karštas maistas, karšti gėrimai, saulė ir kt. Esant rožinei, reikia naudoti švelnias veido valymo priemones, vengti dirginačių medžiagų, naudoti priemones nuo saulės.

Sergant papuline- pustuline rožinės forma, efektyvūs vietiniai antibiotikai (pvz.: Metronidazolio kremas, gelis) ar benzoilperoksidas, kartais gali būti skiriama šių preparatų kombicija. Pažeistus odos plotus reikia tepti 1-2 kartus per dieną. Gydymo  efektas pastebimas tik po 4-6 savaičių naudojimo.

Kartais, jei nepadeda vietiniai antibiotikai ar benzoilperoksidas, esant papuliniam- pustuliniam bėrimui, gali būti naudingi tretinoino kremai, tačiau daugelis žmonių jų netoleruoja dėl dirginimo.

Kartu su vietiniu gydymu dažnai tenka skirti ir sisteminius antibiotikus. Dažniausiai skiriama nedidelė dozė Doksiciklino.

Esant sunkiai rožinės formai ir neesant efekto nuo minėtų priemonių, gydytojas dermatologas gali skirti izotretinoino preparatų.

Veido raudoniui gydyti efektyvaus medikamentinio gydymo nėra. Esant eriteminiam-teleangiektaziniam ligos variantui, efektyvus gydymas lazeriu, intensyvia pulsine šviesa, elektrokoaguliacija. Rinofimai gydyti gali būti taikoma CO2 lazerinis gydymas, elektrokoaguliacija, krioterapija, chirurginis gydymas.  

 

 

Ligos aprašymą parengė: gyd. Odeta Šepetienė

 


Anekdotai

archyvas