Širdies nepakankamumas

Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos kadangi didžiajai daliai pacientų širdies nepakankamumas išsivysto dėl aterosklerozės ar arterinės hipertenzijos, pagrindiniai rizikos veiksniai tie patys – rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, riebaus, sūraus maisto vartojimas.

Ligos Žymiai dažniau širdies nepakankamumas vystosi pamažu, simptomai progresuoja lėtai. paprastai dominuoja vienos iš širdies pusių pakenkimo reiškiniai.

Ligos gydytojas ligą diagnozuoja kruopščiai ištyręs ligonį, dažniausiai nustatomas kaklo venų išsiplėtimas, tinimai kojose, kepenų padidėjimas, čiuopiamas dažnas silpnas pulsas, stetoskopu išklausomi ūžesiai širdyje, skysčių susikaupimas plaučiuose. diagnozei patikslinti atliekami sekantys tyrimai:

Ligos gydymas

Ligos prevencija


Širdies nepakankamumas


Ligos apibūdinimas

Širdies nepakankamumas - tai būklė, kuomet širdis nesugeba užtikrinti efektyvios kraujotakos.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Širdis varinėja kraują po organizmo kraujagysles, veikdama kaip tobulas siurblys. Širdies atsipalaidavimo (diastolės) metu kraujas iš venų plūsta į širdį, o susitraukimo (sistolės) metu jis išmetamas į arterijas. Priklausomai nuo pažeistos širdies pusės, skiriamas dešiniosios ir kairiosios širdies pusės nepakankamumas, o nuo to, kuris veiklos etapas sutrinka, – sistolinis ir diastolinis. Esant sistoliniam funkcijos sutrikimui, širdis nesugeba pakankamai susitraukti, išmetamo kraujo kiekis ženkliai sumažėja. Dėl liekančio joje kraujo, širdis ima plėstis. Sutrikus diastolinei širdies funkcijai, kraujas ima tvenktis venose, skystoji jo dalis išeina į audinius, kaupiasi kūno ertmėse.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Širdies nepakankamumas gali išsivystyti įvairaus amžiaus žmonėms - esant įgimtai širdies ydai, jis išsivysto dar vaikystėje, tačiau dažniausiai širdies nepakankamumas prasideda senatvėje, kuomet širdis pažeidžiama įvairių ligų, vystosi amžiniai širdies raumens pokyčiai.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Širdies nepakankamumą sukelia įvairios ligos, vienos jų sukelia sistolinį, kitos – diastolinį , dar kitos – mišrų funkcijos sutrikimą.
Sistolinė disfunkcija sukeliama, kuomet dėl įvairių priežasčių nusilpsta širdies raumuo ir širdis negali susitraukti pakankamai stipriai. Pagrindinės priežastys:
- koronarinė širdies liga (aterosklerozinis vainikinių širdies arterijų pakenkimas, žr. „Aterosklerozė“), ypač miokardo infarktas;
- miokarditas (širdies raumens uždegimas);
- įgimtos ir įgytos širdies ydos (pertvaros defektai, vožtuvų pakenkimas);
- širdies ritmo sutrikimai;
- plautinė hipertenzija (kraujo spaudimo padidėjimas plaučių kraujagyslėse), plautinės arterijos embolija (žr. „Kojų venų trombozė“);
- kt. ligos (mažakraujystė, skydliaukės, inkstų ligos).
Diastolinė disfunkcija atsiranda, kai širdies sienelės sustorėja, sustandėja, todėl nesugeba pakankamai atsipalaiduoti. Pagrindinės priežastys:
- arterinė hipertenzija (aukštas arterinis kraujospūdis);
- senatviniai širdies pokyčiai;
- kai kurios širdies ydos (aortos vožtuvo stenozė);
- įvairių medžiagų susikaupimas (pvz., specifinio baltymo amiloido, sergant amiloidoze);
- perikarditas (širdiplėvės uždegimas).


Ligos kadangi didžiajai daliai pacientų širdies nepakankamumas išsivysto dėl aterosklerozės ar arterinės hipertenzijos, pagrindiniai rizikos veiksniai tie patys – rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, riebaus, sūraus maisto vartojimas.

Simptomai ir požymiai
Dėl ūminės ligos (dažniausiai miokardo infarkto) širdies nepakankamumas gali išsivystyti staiga. Įvyksta vadinamas kardiogeninis šokas, kuriam būdinga:
- sąmonės sutrikimas;
- arterinio kraujospūdžio kritimas;
- širdies „plakimas“, dažnas silpnas (vos apčiuopiamas) pulsas;
- šalta, drėgna oda;
- sumažėjęs šlapimo kiekis.


Ligos Žymiai dažniau širdies nepakankamumas vystosi pamažu, simptomai progresuoja lėtai. paprastai dominuoja vienos iš širdies pusių pakenkimo reiškiniai.

Kairiosios širdies pusės nepakankamumas pasireiškia sekančiais simptomais:
- sumažėjęs darbingumas, silpnumas, pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija;
- kosulys, atsikosėjimas krauju;
- dusulys, dažnas alsavimas;
- šaltos galūnės, sausa oda.
Dešiniosios širdies pusės nepakankamumui būdinga:
- išsiplėtusių venų tinklas;
- kojų tinimas, skysčių susikaupimas kūno ertmėse (ypač pilve, vadinamasis ascitas);
- pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas.


Ligos gydytojas ligą diagnozuoja kruopščiai ištyręs ligonį, dažniausiai nustatomas kaklo venų išsiplėtimas, tinimai kojose, kepenų padidėjimas, čiuopiamas dažnas silpnas pulsas, stetoskopu išklausomi ūžesiai širdyje, skysčių susikaupimas plaučiuose. diagnozei patikslinti atliekami sekantys tyrimai:

- krūtinės ląstos rentgenografija - matomas širdies padidėjimas, skystis plaučiuose;
- elektrokardiografija (EKG) – tiriamas elektrinis širdies aktyvumas, nustatomi ritmo pokyčiai, galima įtarti sienelių sustorėjimą;
- echokardioskopija (echoKS) – matomi struktūriniai širdies pokyčiai;
- rentgenokontrastinė kateterizacija - per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla. Procedūros metu gali būti atlikta biopsija – paimamas nedidelis pažeisto širdies raumens gabalėlis, kuris vėliau ištiriamas mikroskopu.
Tam, kad būtų galima lengvai pastebėti skysčių sulaikymą, laiku skirti adekvatų gydymą, būtina svertis. Sveriamasi kiekvieną rytą tuo pačiu laiku prieš vaistų vartojimą.


Ligos gydymas

Nemedikamentinis:
- dieta - riboti riebalų kiekį maiste, didinti produktų, turinčių daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį (pvz., mėsą keisti į žuvį), tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus;
- skysčių ir druskos ribojimas;
- saikingas fizinis aktyvumas;
- žalingų įpročių atsisakymas (būtina mesti rūkyti, alkoholio patartina atsisakyti visai arba apriboti jo kiekį iki 30 g per dieną).
Medikamentinis:
- AKF inhibitoriai (mažina aktyvių, neigiamai veikiančių, medžiagų poveikį);
- angiotenzino receptorių blokatoriai (sartanai) - panašiai veikiantys naujos kartos vaistai, skiriami, jei netoleruojami AKF inhibitoriai (pvz., pasireiškia sausas kosulys);
- diuretikai, ypač spironolaktonas (didina šlapimo išsiskyrimą, todėl mažina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir skysčių kaupimąsi kūno ertmėse, tinimus);
- beta adrenoblokatoriai (mažina deguonies poreikį miokarde, lengvina širdies prisipildymą);
- širdį veikiantys glikozidai (stiprina širdies darbą);
- širdies mitybą geriantys (pvz., mildronatas, pananginas, preduktalis);
- antiaritminiai (normalizuoja širdies ritmą);
- antikoaguliantai (mažina kraujo krešėjimą ir krešulių susidarymo riziką).
Chirurginis:
- vožtuvų ydų korekcija;
- širdies raumens struktūrą koreguojančios (Batista) operacijos;
Jei liga progresuoja ir nepasiduoda gydymui, vienintelis išsigelbėjimas - širdies transplantacija.


Ligos prevencija

Pagrindinė prevencijos priemonė – ligų, galinčių sukelti širdies nepakankamumą, savalaikė diagnostika ir tinkamas gydymas. Norint šių ligų išvengti, labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, keisti gyvenimo būdą.

Anekdotai

archyvas