Užkrečiamoji impetiga

Užkrečiamoji impetiga (impetigo contagiosa) - tai dažna paviršinių odos sluoksnių dažniausia, vaikų infekcinė liga, sukeliama streptokokų arba stafilokokų ar abiejų kartu.

I. Streptokokinė impetiga (impetigo streptogenes) - tai streptokokų sukelta pūlinėlinė-šašinė paviršinė odos sluoksnių liga.

Epidemiologija. Užkrečiama vaikų darželyje, mokykloje, šeimoje. Dažniausiai serga vaikai.

Etiologija. Sukėlėjas – A grupės ß hemolizinis streptokokas. Jo virulentiškumą lemia išskirti toksinai ir fermentai.

Klinika. Iš pradžių atsiranda raudona dėmėlė, vėliau – plokščia pūslelė, kuri virsta pūlinėliu, o per vieną dvi dienas – geltonu šašeliu.

Pavieniai šašeliai per kelias dienas nukrenta ir lieka raudona dėmelė. Bėrimui plečiantis, susiliejant susidaro įvairaus dydžio ir formos židinių, pasidengusių geltonais šašais (medaus, gintaro spalvos). Truputį niežti. Gali padidėti artimiausi limfmazgiai.

Lokalizacija. Dažniausiai beria aplink nosį, burną, lūpų kampus, rečiau išplinta per visą veidą, ant galvos, kaklo, rankų. Tada vaikas gali karščiuoti, blogai jaustis, neturėti apetito.

Komplikacijos. 4 proc. vaikų išsivysto glomerulonefritas.

Eiga. Nediagnozuota arba neracionaliai gydoma, liga gali trukti savaites ir ilgiau.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujas. Galimi leukocitozė, branduolių poslinkis į kairę.

Tepinėlis. Erozijų dugno nuograndos, nudažytos Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų, išsidėsčiusių grandinėlėmis.

Bakteriologija. Pasėliuose iš židinių išauga ß hemolizinis streptokokas. Pravartu nustatyti jautrumą antibiotikams.

Histopatologija. Pūslelė- po raginiu sluoksniu, jos turinyje yra bakterijų, fibrino, neutrofilų. Epidermyje po pūslele - spongiozė.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir remiantis bakteriologinio tyrimo duomenimis.

Reikia skirti nuo stafilokokinės impetigos, paprastosios pūslelinės, kontaktinio dermatito, perioralinio dermatito, seborėjinio dermatito.

Gydymas

Vidinis

·         Phenoxymethylpenicillin

·         Oxacillin

·         Erythromycin

·         Azithromycin (Sumamed)

Vietinis

Fucidino, klindamicino fosfato (Dalacin 7) preparatai ir kiti antibiotikai.

II. Plaukų maišelių impetiga

Plaukų maišelių impetiga (impetigo follicularis) - tai plauko maišelio žiočių bakterinis uždegimas, apimantis ir plauko maišelį. Esti ūminis ir lėtinis.

Epidemiologija. Dažniausiai serga suaugusieji.

Etiologija. Dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus, rečiau - Pityrosporum ovale, Candida albicans, Pseudomonas aeruginosa ir kiti.

Predisponuojantys veiksniai: gliukokortikoidų vartojimas, imuniteto nepakankamumas, cukrinis diabetas, plaukų ekstrakcija, okliuzinis tvarstis, barzdos ir pažastų skutimas, vietinis deguto taikymas ir kita.

Klinika. Plauko maišelio žiotyse atsiranda papulė-pūlinėlis, apsuptas paraudusios odos lankeliu, vėliau susidaro erozija ar šašelis . Gali niežėti. Sugijus lieka dėmelė. Kai infekcija prasiskverbia giliau, išsivysto folikulitas, šunvotė ar piktvotė.

Kartais padidėja artimiausi limfmazgiai.

Lokalizacija. Dažniausiai beria veidą, ypač smakrą, kaklą, galvą, sprandą, rečiau - blauzdas ir liemenį.

Eiga. Liga gali trukti savaites, mėnesius ir net metus.

Laboratoriniai tyrimai

Tepinėlis. Pūlinėlio nuograndos, nudažytos Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų.

Grybeliui identifikuoti atliekamas tyrimas veikiant kalio šarmu.

Bakteriologija. Sėjama medžiaga į specialias terpes sukėlėjui nustatyti.

Histopatologija. Uždegiminis infiltratas esti plauko maišelio žiotyse, plauko maišelyje ir aplink jį.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos, prireikus atliekami laboratoriniai tyrimai.

Reikia skirti nuo acne vulgaris, acne necrotica, rosacea, dermatitis perioralis, demodicosis.

Gydymas

Vietinis. Plaukų maišelių impetiga gydoma fucidino, klindamicino fosfato (Dafadn T), gentamicino, micitracino ir kitais preparatais.

Kai išsivysto folikulitas, skiriamas ir vidinis gydymas.

Vidinis.

·         Dicloxacillin

·         Fucidin (Fusidic acid)

·         Cephalexin

·         Amoxicillin/clavulanic acid (Curam)

·         Amoxicillin/clavulanic acid (Amoksiklav)

·         Erythromycin

·         Azithromycin (Sumamed)

·         Clindamycin (Dalacin C)

Kai Staphylococcus aureus atsparus meticilinui, skiriama:

·         Minocycline

·         Vancomycin

Kai folikulitas sukeltas Pseudomonas Aeruginosa, skiriama:

               Ciprofloxacm (Ciprinol)

Kai folikulitas sukeltas grybelių, skiriama:

·         Itraconazole

·         Fluconazole

III. Stafilokokinė impetiga ir pūslinė impetiga

Stafilokokinė impetiga (impetigo staphylogenes} ir pūslinė impetiga (impetigo bullosa)-tai stafilokokų sukelta pūslinė-šašinė odos liga.

Epidemiologija. Užsikrečiama vaikų darželyje, mokykloje, šeimoje. Dažniausiai serga vaikai.

Etiologiįa. Sukėlėjas - auksinis stafilokokas, 60 proc. sukelia Staphylococcus aureus, II grupės, fagotipas 71. Jis gamina ir išskiria epidermolizinį arba eksfoliacinį A ir B toksinus.

Klinika. Iš pradžių ant neparaudusios odos atsiranda plokščių, apvalių arba ovalių 5-20 mm skersmens pūslių, pilnų skaidraus skysčio. Per vieną dvi paras jos plyšta ir susidaro erozijų, pasidengusių gelsvu šašu. Aplink šašą išlieka erozinės odos lankas, o aplink jį - paraudusios odos lankas. Kartais židinio centras sugyja, tada atsiranda žiedinis bėrimas. Bėrimai dažniausiai esti pavieniai, rečiau - išplitę visur. Kai bėrimai išplitę, liga vadinama Impetigo bullosa.

Lokalizacija. Dažniausiai atsiranda aplink nosį, burną, rečiau - ant liemens ir galūnių. Dažnai kartu sergama pūliniu rinitu, konjunktyvitu, otitu. Labai dažnai stafilokokinė infekcija prisideda sergant atopiniu dermatitu, niežais, kontaktiniu dermatitu, grybelinėmis odos ligomis, vėjaraupiais ir kita.

Eiga. Negydoma, trunka kelias ar keliolika savaičių.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujas. Galimi leukocitozė ir branduolių poslinkis į kairę.

Tepinėlis. Erozijų dugno nuograndos, nudažytos Gramo būdu, rodo esant gramteigiamų kokų, išsidėsčiusių kaip vynuogių kekės.

Bakteriologija. Pasėliuose iš židinių išauga koaguliazei pozityvus auksinis stafilokokas. Pravartu nustatyti jautrumą antibiotikams.

Histopatologija. Pūslės - po raginiu sluoksniu arba grūdėtame sluoksnyje. Jos turinyje esti neutrofilų, akantolizinių ląstelių, bakterijų.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir remiantis laboratorinio tyrimo duomenimis.

Reikia skirti nuo streptokokinės impetigos, paprastosios pūslelinės, bakterinio folikulito, pūslinės, pūslinio pemfigoido.

Gydymas

Vidinis

Esant koaguliazei pozityviam Staphylococcus aureus, gydoma:

·         Dicloxacillin

·         Cephalexin

·         Amoxicillin/clavulanic acid (Curam)

·         Amoxicillin/clavulanic acid (Amoksiklav 2x)

·         Fucidin (Fusidic acid)

Jeigu pacientai alergiški penicilinui ir cefalosporinams arba yra mišri infekcija, skiriama makrolidų.

·         Erythromycin

·         Azithromycin (Sumamed)

·         Clindamycin (Dalacin C)

·         Clarithromycin

·         Roxithromydn

Esant meticilinui atspariam Staphylococcus aureus, gydoma:

·         Minocycline

·         Trimethoprim-sulphamethoxazole

·         Ceftriaxone (Rocephin)

Vietinis

Skiriama fucidino, klindamicino fosfato (Dalacin T), gentamicino, micitracino ir kitų antibiotikų.

 

Anekdotai

archyvas