Vidurių šiltinė

Ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga karščiavimas, sunkios bendros intoksikacijos požymiai, kepenų ir blužnies padidėjimas bei morfologiniai žarnyno limfmazgių pokyčiai.

 

Etiologija

 

Sukėlėjas – Salmonella typhi, aerobas, gramneigiamasis, priklauso Enterobacteriacaeae šeimai. Jis turi somatinį O antigeną ir žiuželinį H antigeną. S. typhi bakterija gali transformuotis į netipiškas formas. Atspari išorės aplinkoje – dirvoje, vandenyje išlieka iki 1–5 mėn., išmatose iki 25 dienų, ant maisto produktų nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

 

Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas

 

Sukėlėjas paplitęs Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalyse, retai – Europoje. Žmogus yra vienintelis infekcijos šaltinis ir jos rezervuaras. Užsikrečiama per burną, kai išgeriama užkrėsto vandens ar suvalgius užkrėstų maisto produktų bei per nešvarias rankas. Sukėlėjas patenka į žarnyną, pralaužia limfmazgių barjerą ir patenka į kraują. Atsiranda pirminė bakteriemija, vėliau skirdamasis su tulžimi sukėlėjas antrą kartą patenka į žarnyną ir pasišalina su išmatomis.

 

Klinikiniai požymiai

 

Inkubacinis laikotarpis – 7–23 dienos. Liga prasideda iš lėto, nors gali būti ir ūminė pradžia. Būdingas nuolatinis karščiavimas, galvos skausmai, nuo 5-ios ligos dienos padidėja kepenys ir blužnis. Liežuvis apsitraukęs baltomis apnašomis, jo kraštai ir galas švarūs, kraštuose – dantų antspaudai, pilvas papūstas. Nuo 8–10-ios dienos odoje gali atsirasti rozeolinis bėrimas. Būdinga bradikardija esant aukštai temperatūrai. Galimos netipiškos būklės formos: lengva, blanki, ambulatorinė, abortinė bei sepsinė. Būna ankstyvieji (1–2-ąją sveikimo savaitę) ir vėlyvieji (3–5-ąją sveikimo savaitę) ligos atkryčiai.

 

Diagnostika

 

Kraujyje būna leukopenija bei neutropenija. Diagnozę patvirtina teigiama hemokultūra (nuo pirmosios ligos dienos), kai steriliame 10–20 % tulžies buljone išauga vidurių šiltinės bakterijos. Būna teigiama Vidalio agliutinacijos reakcija su O ir H antigenais (antrą

ligos savaitę, po 5–6 dienų tyrimas kartojamas). Didėjantis O agliutininų kiekis rodo ūminę ligos eigą (≥1 : 160). Didelis Vi antigenų titras būdingas salmonelių turėtojams. Nuo 10–14 dienos vidurių šiltinės bakterijos išauga išmatų, šlapimo pasėliuose.

 

Gydymas

 

Etiotropinis vidurių šiltinės gydymas – antibiotikai. Skiriama ciprofloksacino po 500–750 mg 2 kartus per dieną (ofloksacino po 300 mg 2 kartus arba norfloksacino po 400 mg 2 kartus), kol sunormalėja temperatūra ir dar tęsiama ne mažiau kaip 3 dienas. Alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų: trečiaeilių cefalosporinų (ceftriaksono), amoksicilino, biseptolio, ampicilino. Patogenezinis gydymas – detoksikacijai elektrolitų, gliukozės tirpalų lašinių infuzijų, sunkios ligos atveju – kortikosteroidų (prednizolono) nuo 30 mg per parą, dozė mažinama. Gydymo kursas – 5–7 dienos. Kartu – simptominis gydymas.

 

Profilaktika

 

Vandens ir maisto produktų sanitarinė kontrolė prekyvietėse, viešojo maitinimo įstaigose. Tinkamas nutekamųjų vandenų kenksmingų priemaišų pašalinimas (nukenksminimas). Veiksminga vakcina Typhim Vi, kuria skiepytis rekomenduojama keliaujantiems į endemines vietoves žmonėms, medicinos darbuotojams, vandens nuotekų įmonių darbuotojams (žr. priedus).

 

Svarbu žinoti:

 

  • Vidurių šiltinės sukėlėjas yra Salmonella typhi, užsikrečiama per užkrėstą sukėlėjais vandenį arba maisto produktus.
  • Liga pasireiškia karščiavimu, bendra intoksikacija, kepenų ir blužnies padidėjimu, kartais bėrimais.
  • Ligos formos labai įvairios: nuo lengvų, blankių iki sunkių, sepsinių.
  • Ligos sukėlėjas nustatomas išaugus jam tulžies buljone (hemokultūra) arba serologiniais metodais (Vidalio reakcija).
  • Vidurių šiltinei gydyti skiriama fluorochinolonų, alternatyvus gydymas cefalosporinai, sulfanilamidai, laktamai.
  • Ligos profilaktika – vandens ir maisto produktų sanitarinė kontrolė, keliautojams – Typhim Vi vakcina.

Alvydas Laiškonis iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009

Anekdotai

archyvas