Tinkamas darbo ir poilsio režimas ypač svarbus didesnės rizikos sirgti venų ligomis asmenims. Reikia gydyti būkles ir ligas, kurios sukelia veninio kraujo sąstovį. Antra, pacientas turi būti pakankamai informuotas apie veiksnių, galinčių daryti įtaką venų būklei, koregavimą. Pavyzdžiui, sergant plokščiapadyste, kojų pirštų iškrypimu, kojų sąnarių ligomis, būtina ortopedo konsultacija (dėl ortopedinės avalynės, įdėklų į batus ar pado skliauto koregavimo operacijos būdu). Esant pėdos deformacijoms, sergant sąnarių ligomis, taip pat dėvint aukštakulnius batelius blogėja veninio kraujo nutekėjimas iš kojų (nes ne visu pajėgumu dirba blauzdos raumenų „siurblys”). Todėl venos plečiasi, sutrinka venų vožtuvų funkcija. Taip pat vertėtų prisiminti, kad, atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, nederėtų ilgai kaitintis saunoje ar karštoje vonioje, ilgai degintis saulėje. Būtent dėl karščio mažėja venų sienelių tonusas, didėja jų pralaidumas, todėl kojos tinsta dar greičiau ir stipriau.
Labai svarbu mažinti antsvorį, taip pat pakankamai aktyvi fzinė veikla. Venų varikoze sergantys pacientai karštomis vasaros dienomis neturi riboti (jei leidžia gretutinės ligos) skysčių vartojimo (trombų susidarymo rizikai mažinti). Drabužiai ir
avalynė neturi varžyti judesių. Gydytojas turėtų įvertinti, ar reikia konkrečiam pacientui skirti kraujo krešumą mažinančių vaistų.
Venų išsiplėtimu sergančios moterys būtinai turi pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, jei planuoja pastoti ar ketina vartoti hormoninės kontracepcijos priemones (dėl galimos komplikacijų rizikos). Nėštumo metu išskiriami hormonai, atpalaiduojantys lygiuosius ne tik gimdos, bet ir venos vidinės sienelės raumenis. Didėjanti gimda mechaniškai gali spausti klubines venas. Venų sienelių prasiplėtimas nėštumo metu ir padidėjęs pasipriešinimas stambiose pilvo venose pagreitina varikozės progresavimą. Jeigu kojų venų išsiplėtimą paskatino tik didesnis slėgis nėštumo metu, pagimdžius pamažu venų būklė grįžta į pradinę, ir chirurginio gydymo nereikia. Venų varikozė gali prasidėti net ankstyvoje jaunystėje, ypač jei yra įgimtų venų ir jų vožtuvų pakitimų. Turi reikšmės genetiniai veiksniai. Dalis žmonių polinkį sirgti kraujagyslių ligomis paveldi (krauja-
gyslių sienelių nepakankamumas yra įgimtas). Menopauzė, kai raumenų tonusas sumažėja, gali būti kritinis amžius ir dėl varikozės rizikos. Per didelė kūno masė susijusi ne tik su lėtinių (širdies ir kraujagyslių, sąnarių ir kt.) ligų rizika. Antsvoris bei nutukimas lemia ir kraujagyslių ligų eigą, neretai – ir išsivystymą (nes daro įtaką arterijų spindžio mažėjimui ir veninio kraujo sąstoviui).