Kosulio gydymo principai priklauso nuo jo kilmės

Kosulys – apsauginė reakcija, rodanti, kad iš kvėpavimo takų mėginama pašalinti įvairius dirgiklius. Vadinasi, viskas vyksta taip, kaip reikia ir reflekso grandinė veikia nepriekaištingai. Kvėpavimo takuose esančios nervų galūnėlės sudirginamos į juos patekusių dirgiklių, į smegenis keliauja signalas apie tai, o iš smegenų keliauja „nurodymas“ pilvo ir krūtinės ląstos raumenims, kad būtinas staigus oro įkvėpimas ir iškvėpimas, padedantis pašalinti žalingas daleles iš kvėpavimo takų. Trumpai pakalbėkime apie kosulio gydymo principus, kurie priklauso nuo kosulio kilmės, pobūdžio ir panašiai.

Kosulio gydymas remiasi pagrindinės priežasties šalinimu arba koregavimu

  • Infekcinės kilmės kosulys gali būti gydomas ir namie, ypač jei jis buvo sukeltas paprastojo peršalimo, kuris, jei tik gydomas tinkamai, paprastai nesikomplikuoja sunkesniais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai susergama virusinėmis infekcijomis, kurių metu itin svarbu pailsėti, gerai maitintis, gerti daug skysčių ir tinkamai slopinti simptomus. Pavyzdžiui, jei sausas kosulys labai vargina, jis keletą dienų gali būti slopinamas specialiais kosulį slopinančiais vaistais. Kai jis tampa drėgnas, tinka atsikosėjimą palengvinantys vaistai, pavyzdžiui, ambroksolis (Flavamed), acetilcisteinas, bromheksinas, augaliniai vaistiniai preparatai. Būtina atsiminti, kad tokie vaistai veikia geriausiai, kai išgeriama pakankamai skysčių. Vis dėlto tuomet, kai poilsis, karštos atsikosėjimą gerinančios arbatos, nereceptiniai vaistai atsikosėjimui gerinti ir (arba) jūros vanduo slogai lengvinti nepadeda, o būklė tik blogėja, tuomet gali prireikti antibiotikų, kuriais gydomos bakterinės kilmės infekcijos. Juos paskiria tik gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir apsvarstęs jų būtinybę bei naudos ir galimos rizikos santykį. Gali būti skiriama ir kitų receptinių vaistų ar inhaliacijų. Dėl bet kokių vaistų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
  • Jei pacientas įtaria, kad kosulys galimai kyla dėl gastroezofaginio refliukso ligos ir atsiranda gulint, paryčiais, tuomet reikėtų pamėginti maitintis taip, kad būtų maksimaliai sumažinta rėmens pasireiškimo rizika. Taip pat galima pavartoti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistinių preparatų – jei sausas ir varginantis kosulys išnyko, labai tikėtina, kad jo atsiradimą nulėmė nepakankamas gastroezofaginio refliukso ligos kontroliavimas. Būtina kreiptis į gydytoją dėl pagrindinės ligos gydymo arba jo koregavimo.
  • Taip pat vertėtų peržvelgti vartojamų vaistinių preparatų pakuotės lapelius, kuriuose nurodyta visa svarbi informacija pacientams. Tikrai ne visi žino, kad AKF inhibitoriai, vartojami arterinei hipertenzijai gydyti, kai kuriais atvejais gali sukelti stiprų ir sausą kosulį, itin menkinantį gyvenimo kokybę. Tokiu atveju vertėtų pasikalbėti su savo gydytoju apie gydymo keitimo galimybes. Tikėtina, kad bus pritaikyti kiti vaistai, kurie tokių varginančių nepageidaujamų poveikių nesukels.
  • Rūkymas yra viena įprasčiausių lėtinio kosulio priežasčių. Jei kosulys pasireiškia kartu su skrepliavimu ir dusuliu bei fizinio pajėgumo mažėjimu, tuomet labai tikėtina, kad pacientas jau serga lėtine obstrukcine plaučių liga. Ši liga labiausiai paplitusi tarp vyresnio amžiaus pacientų, kurie rūko ilgus metus ir nepaiso akivaizdžiai blogėjančios plaučių funkcijos, tiesiog su tuo susigyvendami. Kosulys, skrepliavimas ir dusulys yra labai svarbi simptomų triada, galinti perspėti apie pavojingos ir progresuojančios, tačiau šiomis dienomis gana sėkmingai kontroliuojamos ligos buvimą. Beje, mesti rūkyti niekuomet ne per vėlu. Kiekvienam vertėtų žinoti, kad rūkymas trumpina gyvenimo trukmę, blogina plaučių funkciją ir ne tik greitina neišgydomos plaučių ligos progresavimą, bet ir didina jos sukeliamų komplikacijų riziką. Nutraukus rūkymą, ligos progresavimas gali sulėtėti, o paciento būklė – ženkliai pagerėti.
  • Psichogeninės kilmės kosulys kamuoja tik tada, kai asmuo budrus. Jis nekosėja miego metu. Psichogeninės kilmės kosulio gydymui svarbiausia surasti jo atsiradimo priežastis. Tarkime, jei kosčioja vaikas, taip prašydamas tėvų dėmesio, reikėtų įvertinti, ar jis tikrai gauna pakankamai jų meilės ir rūpesčio. Jei kosėja suaugusysis, jis turėtų pagalvoti, kada taip nutinka. Galbūt jis taip elgiasi streso metu?

Verta pakartoti, kad kosulio gydymas labai priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių ir metodai bei strategijos gali būti pačios įvairiausios. Tad svarbiausia stebėti, kada vis dar turėtų pavykti pasveikti namuose, o kada jau reikėtų pasitikėti medikų kvalifikacija. Savigyda ne visuomet geriausia išeitis, ypač jei kosulys sunkus, karščiuojama, atkosėjama skreplių ar kraujo, blogėja bendra paciento būklė. Tad būkime sveiki ir atsakingai skaitykime kosulio ženklus.

Šaltinis Pasveik.lt