+3
-0
+3
Traumos sportuojant itin dažnos

Sportines traumas patiria ne tik profesionalūs sportininkai. Įvairius sužalojimus sportuojant patiria ir eiliniai žmonės. Rizika susižaloti didesnė užsiimant tam tikromis sporto šakomis (pavyzdžiui, ji itin padidėja kilnojant svorius, žaidžiant futbolą ar užsiimant dailiuoju čiuožimu). Taip pat traumų rizika priklauso ir nuo asmens fizinio pasirengimo bei saugos priemonių, kitų dalyvių elgesio. Traumos, patirtos sportuojant, gali būti būti įvairaus sunkumo. Pačios pavojingiausios yra stuburo ir galvos traumos. Laimei tokios sunkios traumos pasitaiko rečiau nei įvairūs sumušimai, patempimai ir kaulų lūžiai. Kiekvienam verta žinoti, kokia yra pirmoji pagalba patyrus dažniausias sportines traumas ir kaip elgtis prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai ar prieš ruošiantis patiems vykti į gydymo įstaigą. 

Kaip elgtis patyrus traumą?

Svarbu sustoti vos tik patyrus traumą. Spaudoje ar televizijoje tikrai ne kartą  yra tekę matyti, kad sportininkai varžybas ar savo pasirodymą tęsia toliau, nors ir patyrė sunkią traumą. Tai yra labai pavojinga, nes galima patirti pakartotinę ar dar sunkesnę sportinę traumą. Vadinasi, kad būtina pradėti saugotis vos tik susižalojus ir iš karto apžiūrėti pažeistą vietą.

Pagrindinė sportinės traumos gydymo priemonė yra šaltis. Šaltis slopina tinimą ir temperatūros kilimą, mažina skausmą, lėtina ląstelių metabolizmą. Pirmąsias tris paras nuo patirtos traumos galima po 15 minučių pašaldyti pažeistą vietą (ypač tinkamas grūstas ledas). Ledo kompresus galima uždėti kas valandą ar kas kelias valandas. Per parą geriausia pažeistą vietą šaldyti nuo 4 iki 8 kartų.

Jeigu norima numalšinti silpną ar vidutinį skausmą, patariama vartoti geriamuosius vaistus nuo skausmo. Rekomenduojami ibuprofenas, deksketoprofenas, paracetamolis bei kiti vaistiniai preparatai, kurie slopina skausmą ir mažina uždegiminius procesus. Ypatingai veiksminga yra deksketoprofeno trometamolio druska – jos savo sudėtyje turi vaistinis preparatas Dolmen. Dolmen pasižymi greitu ir ilgalaikiu skausmą malšinančiu ir uždegimą slopinančiu poveikiais (maksimali deksketoprofeno druskos koncentracija organizme pasiekiama po pusvalandžio, o skausmą mažinantis poveikis trunka iki 6 valandų). Galima įsigyti ir specialių tepalų vietiniam skausmo ir uždegimo gydymui – jų sudėtyje dažniausiai yra diklofenako, ibuprofeno arba kitų panašiai veikiančių medžiagų. Kraujosruvas ir patinimus sumažinti padeda geliai su heparino natrio druska. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Pažeistą vietą svarbu saugoti. Galima naudoti specialius įtvarus, kurie padeda palaikyti pažeistą galūnę nejudinamą. Kartais naudinga nešioti specialiai pritaikytus elastinius bintus. Rekomenduojama galūnes laikyti pakeltas. Jeigu reikia, vėliau skiriama reabilitacija.

Būtina stebėti sužalotą vietą – jei matoma deformacija ir jei skausmas bei tinimas nepraeina arba netgi intensyvėja, jei skausmas yra itin aštrus judinant galūnę arba jos pajudinti neįmanoma, tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir atlikti išsamesnius tyrimus. Sunkesnių sužalojimų atveju pagrindinės pirmosios pagalbos taisyklės yra tokios pačios – būtina apsaugoti ir šaldyti pažeistą vietą. Kraujavimą (jei jis yra) reikia stabdyti ir imobilizuoti traumuotą vietą specialiais įtvarais arba plokščiais daiktais, kurie būtų saugūs ir švarūs bei kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Profilaktika svarbi ir sportuojant 

Dažnai žmonės patys pervertina savo galimybes. Šiomis dienomis itin populiarūs įvairūs bėgimo renginiai. Kai kurie dalyviai nusprendžia dalyvauti maratonuose be jokio pasiruošimo. Tai ir yra didžiausia klaida – didesniam ir ilgiau trunkančiam fiziniam krūviui būtina nuosekliai ruoštis. Apskritai, sportuoti reikia reguliariai. Verta konsultuotis su tam tikros srities specialistais ar treneriais dėl kiekvienos sporto šakos, ypač prieš pradedant praktikuoti kažką naujo.

Prieš kiekvieną treniruotę būtina apšilti. Tokiu tikslu atliekami raumenų tempimo ir kiti panašūs pratimai. Rekomenduojama paruošiamiesiems pratimams skirti bent 15 minučių ir krūvį didinti neskubant,  palaipsniui. Apšilimo metu raumenys  pasiruošia didesniam fiziniam krūviui, pagerėja kraujotakos procesai. Atliekant specialius pratimus raumenų skaidulos pailgėja, išsitempia, į jas priteka daugiau kraujo – taip kūnas paruošiamas daugiau jėgos reikalaujantiems judesiams.

Svarbi ir tinkama avalynė, todėl ji turi būti kokybiška ir specialiai pritaikyta tam tikrai praktikuojamai sporto šakai. Pavyzdžiui, intensyviai užsiimant bėgiojimu tikrai verta mūvėti specialius bėgimo batelius. Jie padeda paskirstyti krūvį, tenkantį pėdoms, apsaugo kojų pirštus nuo deformacijų ir tausoja kelių sąnarius. Pritaikius tinkamą sportinę aprangą, avalynę ir specialias apsaugas, kurių galima įsigyti sportinių prekių parduotuvėse, reikšmingai sumažėja traumų rizika.

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.