+1
-0
+1
Įsitikinkite, ar nesergate sunkia ir klastinga lėtine obstrukcine plaučių liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – pavojinga ir mirtina liga, tačiau jos galima išvengti, o susirgus būtina gydyti. Specialistai teigia, kad ji dažnu atveju nustatoma gana vėlai, mat ilgus metus šis sveikatos sutrikimas progresuoja tyliai ir beveik be jokių simptomų. Augantis sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos priverčia susirūpinti – tai jau trečia pagal dažnį mirties priežastis pasaulyje. Tad galbūt ir Jums reikėtų pasitikrinti dėl galimos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos? Prieš tai turėtume aptarti keletą svarbių klausimų:

  • Kokia šios ligos eiga?
  • Į kokius simptomus būtina atkreipti dėmesį?
  • Kaip nustatoma liga?

Ligos eigai būdinga daugiametė tyla

Ši liga pavojinga tuo, kad ilgus metus pacientas nejunta beveik jokių simptomų arba simptomai yra gana nespecifiniai, ypač jei asmuo – ilgalaikis rūkorius. Patys ankstyviausi lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) simptomai yra nesunkus kosulys arba kosčiojimas, negausus skrepliavimas ir lengvas dusulys bei fizinio pajėgumo sumažėjimas. Natūralu, kad ilgą laiką rūkančiam ar užterštoje aplinkoje dirbančiam bei gyvenančiam asmeniui šie simptomai siejasi būtent su cigarečių degimo produktų ar ore esančių chemikalų poveikiu. Tačiau liga progresuoti nesustoja – kosulys dažnėja, tąsių ir tirštų skreplių kiekis didėja, o dusulys stiprėja. Tuomet neturėtų likti jokių pasiteisinimų, tačiau net ir tokiu atveju į blogėjančią sveikatą dėmesį kreipia ne kiekvienas pacientas.

Progresuojanti liga pradeda trukdyti normaliam gyvenimui 

Sunkėjantys simptomai išgąsdina toki gražu ne visus – net ir mažėjant fiziniam pajėgumui, rytais atkosėjant vis daugiau skreplių ir patiriant gana nemalonius dusulio priepuolius, pacientai neskuba kreiptis į specialistus, nes mano, kad tai nėra rimta. Progresuojančiai ligai būdingas veržimo ir spaudimo jausmas krūtinėje, cypimo ir švokštimo garsai kvėpuojant, vis mažesnė fizinio krūvio tolerancija. Kadangi dėl sutrikusios dujų apykaitos organizmui nuolat trūksta deguonies, labai nukenčia širdis, smegenys, raumenys ir kitos gyvybiškai svarbios struktūros. Ypatingai ligos eigą apsunkina virusinės ir bakterinės kvėpavimo infekcijos, kitos ligos bei rūkymas. Negydoma LOPL gresia širdies nepakankamumu, raumenų atrofija, kaulų retėjimu, sutrikusiu judėjimu, sunkia depresija – šis sąrašas nėra baigtinis. Sunkiausia ligos komplikacija – mirtis.

Pavojaus signalai

Įsitikinti, ar nesergate LOPL, rekomenduojama tuomet, kai į daugumą toliau išvardintų kriterijų atsakoma teigiamai:

  • Pacientui daugiau nei 40 metų;
  • Pacientas ilgą laiką aktyviai arba pasyviai rūko;
  • Asmuo gyvena arba dirba labai užterštoje aplinkoje;
  • Paciento artimieji sirgo arba serga LOPL;
  • Asmenį kamuoja dusulys net ir nedidelio fizinio krūvio metu;
  • Rytais arba kitu paros metu kamuoja kosulys ir skrepliavimas;
  • Pacientui labai dažnai atrodo, kad jam trūksta oro, spaudžia ir veržia krūtinę;
  • Asmeniui sunku pilnavertiškai įkvėpti ir iškvėpti;
  • Paciento kvėpavimas ir pulsas reikšmingai padažnėję;
  • Sunkiau judėti, krenta kūno masė, puola depresinės mintys;
  • Dažniau kamuoja kvėpavimo sistemos infekcijos.

Kaip nustatoma liga?

Pulmonologas Jus apklaus, įvertins Jūsų nusiskundimus, surinks ligos istoriją, atliks tyrimus. Labai svarbu, kad kuo tiksliau apibūdintumėte simptomus, kuriuos patiriate – tiksliai nusakytumėte jų pobūdį, intensyvumą, provokuojančius veiksnius, pasireiškimo laiką. Vienas svarbiausių tyrimų, paskiriamų vertinant kvėpavimo takų ir plaučių funkciją, yra spirometrija. Jos metu matuojami tam tikri rodmenys, kurie labai reikšmingi LOPL diagnozei.

Taigi jei Jums tinka dauguma aukščiau išvardintų simptomų, nedelskite ir pasitikrinkite sveikatą, mat kuo liga anksčiau diagnozuojama, tuo ji sėkmingiau gali būti gydoma. Gyvenimo būdo korekcija, inovatyvių vaistų paskyrimas, jei to prireiks, padės pagerinti gyvenimo kokybę ir džiaugtis kiekviena sveikesne diena.

 Šaltinis |Pasveik.lt