Neformalusis vaikų švietimas ir sveikata

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos [1]. Paprastai jį suprantame kaip popamokinę ar užklasinę veiklą, organizuotą vaikų laisvalaikį, būrelius, muzikos, menų ar sporto mokyklas.

Tyrimai atskleidžia, kad beveik pusė jaunų žmonių sieja asmeninę gerovę su neformaliojo vaikų švietimo patirtimi. Kiti mano, kad neformalusis vaikų švietimas nėra tikslingai orientuotas į kompetencijų, reikalingų sėkmingam gyvenimui, ugdymą (kompetencijos gerovei sukurti būtina: sprendimų priėmimas, problemų sprendimas, gebėjimas išsikelti tikslus, pasitikėjimas savimi, komandinis ir individualus darbas, prisitaikymas esant naujoms situacijoms), o kas antras jaunuolis neformalųjį vaikų švietimą supranta tik kaip laiko praleidimo formą [2].

Su vaikais dirbantys įvairių specialybių gydytojai dažnai klausia ir domisi, kokias popamokines veiklas jų pacientai lanko, kiek yra tinkamų saviraiškos užsiėmimų, kiek fizinio krūvio, nes tinkamas popamokinis užimtumas gali būti reikiama prevencinė ir / ar sudėtinė gydymo plano dalis. Parenkant vaikams, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, popamokinę veiklą, tėvai dažnai klausia gydytojų patarimo, būtina atsižvelgti į sutrikimo pobūdį, vaiko galimybes, dominančias sritis, motyvuoti vaiką tinkamai popamokinei veiklai [3, 4].

 

Valstybės požiūris

 

Svarbu, kad Lietuvos valstybė jau keletą metų neformalųjį vaikų švietimą finansuoja skirdama krepšelį, kai pinigai seka paskui vaiką. Prisideda ir savivaldybės. Tokiu būdu gerokai daugiau vaikų gali lankyti įvairių teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo veiklų, siekiama užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo kokybę, skiriamas didesnis dėmesys asmeninėms ir socialinėms kompetencijoms ugdyti. Lietuva, taip finansuojanti vaikų neformalųjį švietimą, yra viena iš nedaugelio valstybių. 2019 metais per 60 proc. Lietuvos vaikų dalyvavo neformaliojo vaikų švietimo veiklose, matoma teigiama didėjanti dinamika [5].

Valstybės skiriamomis savivaldybėms neformaliojo vaikų švietimo lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa. Jis lėšas skiria ta savivaldybė, kurioje vaikas mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programą, nepriklausomai tuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Neformaliojo vaikų švietimo lėšų suma vienam programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 Eur/mėn. Informacija skelbiama savivaldybių svetainėse ir portale www.emokykla.lt.

Pagal ugdymo planą kiekvienai mokyklai skiriama lėšų būreliams apmokėti. Klasės komplektui – 2 val. per savaitę. Todėl kiekvienoje mokykloje privalo būti nemokamų būrelių. Taip pat mokyklos finansuojama pažintinė veikla, konkurso būdu finansuojamos kitos neformaliojo vaikų švietimo programos, vaikų vasaros stovyklos. Dėl šių programų tėvai taip pat gali kreiptis į mokyklą ar savivaldybę, nes tai yra gera galimybė vaikams.

 

 

Atlikti tyrimai

 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Neformaliojo vaikų švietimo kokybės ir stebėsenos

skyriaus 2018 metais atlikta Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė, vertinimas. Analizuotos 3 464 anketos, kurias pildė 1 303 mokiniai, 1 224 mokinių tėvai / globėjai, 937 neformaliojo švietimo mokytojai iš Kauno miesto savivaldybės, Kėdainių rajono savivaldybės, Marijampolės savivaldybės, Mažeikių rajono savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės. Anketinių duomenų apžvalga ir analizė parodė, kad vaikai Lietuvoje daugiausiai lanko sporto, muzikos ir dailės užsiėmimus. Sporto veiklų dominavimas yra teigiamas dalykas, ugdantis vaiko judrumo ir sveikos gyvensenos savybes.

Atvirojo pobūdžio atsakymuose mokiniai išreiškė savo nuomonę ir pateikė veiklas, kurias, esant galimybei, labiausiai norėtų lankyti. Tai – kompiuterinė grafika, ledo ritulys, joga, renginių organizavimas ir vedimas, animacija, plaukiojimas baidarėmis ir kt. Organizuojant neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus, pravartu atsižvelgti į pateiktas mokinių preferencijas. Lankyti organizuojamas veiklas mokinius motyvuoja įdomi užsiėmimo sritis (92,6 proc.), geras mokytojas (92,5 proc.) ir patogus tvarkaraštis (80,3 proc.). Tačiau ne visiems vaikams sudaromos palankios sąlygos lankyti užsiėmimus. Kylančios esminės kliūtys dalyvauti neformaliajame švietime ir pasirinkti norimas veiklas yra: laiko stoka (31,8 proc.) ir dominančios veiklos neprieinamumas, pavyzdžiui, gyvenamojoje vietovėje nėra organizuojamas toks užsiėmimas (27,1 proc.). Keletas respondentų nurodė papildomas priežastis, trukdančias dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje: prasta sveikata, netinkamas organizuojamo užsiėmimo laikas ar nenoras lankyti veiklų, kuriose vaikas nieko nepažįsta [4].

Kitas tyrimas, 2016 metais atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, parodė, kad net 94,8 proc. iš 1 152 apklaustų 9–12 klasių moksleivių bent kartą per visus savo mokyklinius metus buvo lankę kokią nors popamokinę veiklą, 55,7 proc. lankė daugiau negu pusę visų mokslo metų. Nustatyta, kad vidutiniškai mokiniai lankė po 1,06 skirtingos popamokinės veiklos per metus. 60 proc. atvejų lankytos popamokinės veiklos patiko, 49 proc. nurodė lankantys popamokines veiklas, nes mėgsta užsiimti šia veikla, 42 proc. nurodė norintys tobulėti, 12 proc. lankė dėl sutinkamų draugų, 2,3 proc. respondentų lankyti popamokinę veiklą liepė tėvai. Daugiausiai skirtingų popamokinių veiklų lankyta 5-oje klasėje, vyresnėse klasėse jų mažėjo. Tyrime dalyvavo 392 (34 proc.) vilniečiai, 391 (34 proc.) alytiškis, 369 (32 proc.) šiauliečiai. Bendras visų apklaustų mokinių popamokinės veiklos lankymas per visus mokykloje praleistus metus buvo 68 proc., Alytuje – 66 proc., Vilniuje – 73 proc., Šiauliuose – 67 proc. (p=0,015). Alytuje 156 (86,7 proc.) vaikinai ir 193 (92,8 proc.) merginos lankė popamokinės veiklos būrelius, Šiauliuose – 155 (88,1 proc.) vaikinai ir 186 (97,4 proc.) merginos, Vilniuje – 165 (94,8 proc.) vaikinai, 211 (98,6 proc.) merginų. Palyginti 3 miestų vaikinų (p=0,024) ir merginų (p=0,004) lankomumą, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai. Lankomiausios popamokinės veiklos miestuose buvo: judesio (Alytuje – 56,1 proc., Vilniuje – 53,4 proc., Šiauliuose – 52,5 proc.), meninės raiškos (Alytuje – 33,0 proc., Vilniuje – 38,8 proc., Šiauliuose – 38,9 proc.), techninės kūrybos ir mokslo (Alytuje – 2,0 proc., Vilniuje – 1,4 proc., Šiauliuose – 3,2 proc.). Šiauliuose ir Vilniuje meninės raiškos būreliai buvo dažnesni nei Alytuje. Reikšmingai daugiausiai laiko popamokinės veiklos būrelius lankė Vilniaus moksleiviai. Būrelių lankomumas dažniausias tarp Vilniaus merginų. Daugiau popamokines veiklas lankančių moksleivių buvo pažangesni mokykloje. Dažniausiai lankomos sporto popamokinės veiklos, labiausiai patinkančios – informacinės technologijos, sporto salė bei turizmas [6].

 

Apibendrinimas

                                        

Neformalusis vaikų švietimas labai svarbus jų sveikatai, gerai savijautai, savirealizacijai, pozityvumui, pasitikėjimui, ugdymuisi ir savivertei. Dauguma moksleivių lanko popamokinę veiklą ir jiems ši veikla patinka. Nors didėjant klasei lankomų popamokinių veiklų mažėjo, tačiau lankoma veikla moksleiviams patiko dažniau. Svarbu sudaryti sąlygas ir rekomenduoti vaikams lankyti pagal amžių, pomėgius, sveikatą tinkamas popamokines veiklas.

 STRAIPSNIO AUTORIAI

Rolandas Zuoza

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedra

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 

Sigita Lesinskienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinika

Literatūra

 

  1. Švietimo įstatymas, 15 str. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395105/ZPzOxUEnvH>.
  2. „Neformaliojo švietimo patirčių įtaka asmens gerovei“, tyrimas 2017. Prieiga per internetą: <http://lvjc.lt/media/files/NV%C5%A0_patir%C4%8Di%C5%B3_%C4%AFtaka_asmens_gerovei.pdf>.
  3. Lesinskaitė A, Bražinskaitė R, Lesinskienė S. Extracurricular Activities in Chhildren with Asthma. Archives of Pediatrics. 2018 August 27: 1-4. Doi: 10.29011/2575-825X.100054.
  4. Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė, vertinimas: anketinių duomenų apžvalga ir analizė“, tyrimas 2018. Prieiga per internetą: <https://www.lmnsc.lt/uplfiles2/Neformaliojo%20vaik%C5%B3%20%C5%A1vietimo%20anketini%C5%B3%20duomen%C5%B3%20analiz%C4%97%202018_vk.pdf>.
  5. Neformalus vaikų švietimas. Švietimo valdymo informacinė sistema. Prieiga per internetą: <http://www.svis.smm.lt/neformalus-vaiku-svietimas/>.
  6. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų mokslinės veiklos LXVIII konferencijos 2016 m. gegužės 9–26 d. pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 409–410.