+4
-0
+4
Ar teisingas dietologų patarimas – valgyti tris kartus per dieną?

Publikuojama daug mokslinių straipsnių, kuriuose rašoma apie tam tikrų maisto komponentų įtaką žmonių sveikatai, tuo tarpu mažai žinoma apie mitybos rėžimo poveikį. Kai kurie mitybos specialistų patarimai atitinka dabartinius mokslinius įrodymus, įskaitant daržovių, vaisių, skaidulų, riešutų ir žuvies vartojimo, užkandžių mažinimo naudą mūsų organizmui. Tuo tarpu yra daug mitų ir prielaidų, susijusių su mityba ir sveikata – tai, kad reikia reguliariai valgyti tris ar daugiau kartų per dieną. Yra daug veiksnių sąlygojančių žmonių medžiagų apykaitą ir ligas, tačiau rezultatai rodo, kad valgymų skaičiaus per dieną įtaka sveikatai gali būti didelė, teigia tyrėjai. XIX a. atsiradę, taip vadinami, racionalios mitybos principai teigia, kad valgyti turime tris kartus per dieną, tačiau daugelis žmonių dar ir užkandžiauja. Mokslininkų, kurie tiria žmogaus evoliuciją nuomone, šie mitybos įpročiai yra neteisingi.

Iki žemės ūkio revoliucijos žmonės valgydavo tada, kada susimedžiodavo ir jie turėjo nemažai išeikvoti energijos, kad susirastų maisto. Šiuolaikinės racionalios mitybos taisyklės – valgyti tris kartus per dieną ir daugiau, neatsižvelgiant į energetinį (kcal) išeikvojimą, dažnai sukelia medžiagų apykaitos ligas (atsparumą insulinui, padidėjusį visceralinių riebalų kiekį, II tipo cukrinį diabetą ir kita). Dominuojantis sėslus gyvenimo būdas ir daug kartų per dieną vartojamas didelės energetinės vertės maistas, prisidėjo ir prie nutukimo epidemijos. Nutukimas taip pat tapo pagrindine sveikatos problema šunims ir katėms, kurie yra dažnai šeriami.

Skirtingai nuo šiuolaikinių žmonių, daugelio žinduolių valgymo būdas pasižymi periodiniu energijos suvartojimu. Mėsėdžiai valgo grobį tik kelis kartus per savaitę ar net rečiau, ir antropoidai (žmoginės beždžionės), kurie gyvena ir šiandien, dažnai valgo su pertraukomis, priklausomai nuo maisto prieinamumo.

Naujausių tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rezultatai rodo, kad apribojus energijos suvartojimą galima pailginti gyvenimo trukmę apie 30–40 proc. Taip pat, mokslininkai nustatė, kad apribojus energijos suvartojimą tam tikrą laiko tarpą – maždaug 12–16 val., galima pagerinti sveikatos rodiklius ir apsisaugoti nuo ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, metabolinio sindromo ir kt.) atsiradimo.

Laiko apribota mityba (apribojus energijos suvartojimą tam tikrą laiko tarpą) leidžia kontroliuoti suvartojamos energijos (kcal) kiekį. Darant ilgas pertraukas tarp valgymų – 12 valandų, reikšmingai pagerėjo gyvūnų tyrimo rezultatai: sumažėjo kūno svoris, bendro cholesterolio, trigliceridų, gliukozės, insulino kiekis kraujyje, navikų nekrozės veiksnių a (TNFa) sintezė, padidėjo jautrumas insulinui. Žmonių tyrimo rezultatai taip pat pagerėjo: sumažėjo kūno svoris, trigliceridų kiekis, mažo tankio cholesterolio kiekis (,,blogojo“), gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjo didelio tankio cholesterolio (,,gerojo“) kiekis kraujyje. Pastebėta, kad musulmonai per religinį pasninkavimą (Ramadaną), kai susilaikoma nuo maisto ir alkoholio nuo saulėtekio iki saulėlydžio, reikšmingai pagerino sveikumo rodiklius po pasninkavimo periodo. Tačiau pasibaigus Ramadanui ir grįžus prie įprastinės mitybos rėžimo, sveikumo rodikliai grįždavo į pradinį lygį.

Mokslininkai atlikę tyrimus su graužikais nustatė, kad laiko apribota mityba (12-16 valandų) sumažina riziką sirgti II tipo cukriniu diabetu, širdies ir neurodegeneracinėmis ligomis, vėžiniais susirgimais, o žmonėms, toks mitybos rėžimas padeda sumažinti nutukimo, hipertenzijos, astmos, reumatoidinio artrito ir kitų ligų riziką. Taigi, daromos ilgos pertraukos tarp valgymų, kai valgoma nuo 11 iki 19 valandos, o kitu laiku nė kąsnio į burną, gali sulėtinti senėjimo tempą, padėti užkirsti kelią įvairių ligų atsiradimui bei gydyti daugelį metabolinių ligų.

Laiko apribotos mitybos strategija sutelkia dėmesį į tai, kada valgome, o ne kiek ir ką valgome. Norint, kad mityba teigiamai veiktų organizmą, reikia laikytis ir pagrindinių mitybos taisyklių: valgyti įvairų maistą, vartoti minimaliai apdorotus maisto produktus, riboti cukraus, druskos, krakmolo, ,,sočiųjų“ riebalų vartojimą, valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių ir uogų. Labai svarbu saikingai maitis, tai yra išlaikyti balansą tarp energijos (maisto) suvartojimo ir išeikvojimo. Šį balansą parodo žmogaus kūno svoris. Įvertinti, ar žmogaus svoris nekelia rizikos sveikatai, galime apskaičiavę kūno masės indeksą (KMI). KMI= svoris (kg)/ūgis (m²). Normalus svoris, kai KMI svyruoja tarp 18,5 ir 24,9.

Laiko apribota mityba tai mitybos strategija, kuri gali pagerinti sveikatos rodiklius.

Parengė: doc. dr. Asta Mockiene, VDU lektorė