Ar viską žinote apie migreną?

Kenčiančių galvos skausmą pastaraisiais metais nuolat gausėja. Daugeliui skauda smilkinius, akiduobių sritį, sprandą, veidą.  Migreniniai galvos skausmai yra sunkiai pakeliami. Jie  sukelia mirgėjimą akyse, svaigulį, kalbos sutrikimą, net pykinimą, vėmimą, pilvo spazmus ir gali trukti iki kelių dienų. Nors migreną žinojo ir aprašė senovės graikų gydytojai (italų gydytojas Simonas Andrė 1770 metais konstatavo: „Migrena dažnai priklauso nuo paveldimumo ir kartais prasideda jau nuo septynių ar aštuonerių metų. Sunkiausias jos raidos laikotarpis – iki penkiasdešimt penktųjų ar šešiasdešimtųjų gyvenimo metų, po to ji atslūgsta. Moterims migrena prasideda prieš pat atsirandant menstruacijoms ir praeina sulaukus menopauzės“), migrena laikoma civilizuotos visuomenės rykšte  ir susijusi su triukšmu, didele darbo apimtimi, užteršta aplinka, ilgomis kelionėmis automobiliu, alkoholiu, nikotinu, jauduliu ir stresu, oro permainomis.

Psichiniai ryšiai

Sąvoka „typus migraenicus“ medicinos literatūroje aptinkama jau daugelį metų. Psichiatrai, neurologai ir psichoterapeutai konstatuoja, kad psichiniai veiksmai turi didesnę įtaką migrenos skausmui išprovokuoti negu fiziniai. Migrenos priepuolis dažnai yra apsauginė reakcija į slaptą vidinę baimę. Sergantys šia liga yra per daug jautrūs, skausmingai reaguoja į aplinkinių agresyvius veiksmus, užsisklendžia savyje ir sprendžia savo problemas patys. Be to, pripažįstama, kad jie labai mėgsta tvarką ir yra  konservatyvūs. Tai nusako išoriniai veiksniai, tokie kaip rūbai ar eiseina.

Disproporcija tarp pretenzijų ir sugebėjimų iššaukia migrenos priepuolius. Pavyzdžiui, pavaldiniai dažnai vertinami dėl sąžiningo elgesio, nes visa esybe imasi pavestų darbų ir negaili nei laiko, nei jėgų.  Dėl savo būdingų charakterio bruožų sergantieji migrena paprastai yra malonūs ir mandagūs, tačiau kartu santūrūs ir atsargūs. Nežinomi daiktai, kaip ir nepažįstami žmonės, jiems nemalonūs.  Krinta į akis tai, jog typus migraenicus atstovams atostogų metas ir savaitgaliai sukelia depresinę nuotaiką, o ši neretai paskatina migrenos priepuolį. Migrenos priepuolis dažnai prasideda pasyvumo laikotarpiu. Norėdami išvengti skausmų, jie laisvalaikiu nenuilstamai dirba (tai vėlgi kelias į galvos skausmą).

Daugelis sergančiųjų migrena dažniausiai išgyvena įkyrią baimę, kartai susijusią su tam tikrais neuroziniais sindromais ar netgi depresija. Dažniausiai neurozinis sindromas  pasirodo su migrenos priepuoliais. Tokia neurozė yra, pavyzdžiui, plačios aikštės baimė, persekiojimo kliedesys, stenokardijos baimė ir depresija, kuriai būdingas noras žudytis. Ligoniams gerai žinoma vadinamoji laukimo baimė. Ji apima prieš ypatingą įvykį- egzaminą, sporto varžybas, konferenciją.

Sergantieji migrena laukia kokių blogų permainų, netikėtų staigmenų ir prisišaukia migrenos priepuolį. Dažnas tokio nedrąsumo  padarinys- agresyvi reakcija. Baimės bandoma atsikratyti agresyvumu. Agresyvaus elgesio aplinkiniai nesuvokia, todėl ligonis susilaukia antipatijos, nuo jo atsiribojama. Jeigu įtampa neįveikiama, daugelis savo  dvejones mėgina slopinti greitai važiuodamas motociklu ar mašina, dalyvaudamas pavojinguose ekskursijose į kalnus, plaukdami toli į jūrą ar atlikdami įtemptus pilotažo pratimus.

Sergančiojo migrena nuogąstavimai dažnai baigiasi bendra vidine įtampa, atsiliepiančia ne tik psichikai, bet ir organizmui. Kiekvienas gydytojas, gydantis nuo migrenos, žino, kaip svarbu yra priversti pacientą atsipalaiduoti.

Gydymo prielaidos

Gydytojas pirma turi išsiaiškinti galvos skausmo priežastis, o po to jas tikslingai gydyti. Tačiau apskritai sergančiojo migrena ir besiskundžiančio galvos skausmu gydymo eiga visų pirma priklauso nuo gyvenimo būdo:

 1.Ligonis privalo išmokti atsipalaiduoti ir po darbo tinkamai ilsėtis. Žmogus privalo pats atrasti savo gyvenimo ritmą ir jo kuo tiksliau laikytis.

 2.Ypač svarbus geras miegas.

3.Galvos skausmų priežastis dažnai yra sėdimas darbas ir nuolatinė judėjimo stoka. Per mažai judantis žmogus praranda raumenis, atsirandantis kūno pertempimas pažeidžia laikyseną ir sukelia galvos skausmus.

4.Būtina vengti vidurių užkietėjimo. Gera žmogaus savijauta priklauso nuo reguliaraus išsituštinimo 1- 2 kartus per dieną. Maistui patariama vartoti stambiaskaidulinius produktus, kuriuose daug lignino, celiuliozės. Reikia valgyti produktus iš rupių miltų, kviečių sėlenų, nenugrūstų kruopų, nepoliruotų ryžių. Vaisius reikėtų suvartoti su sėklelėmis, žievele, ankštimi.

5.Galvos skausmui atsirasti didelę reikšmę turi alkoholis. Per gausiai geriama ar per stipri kava taipogi išprovokuoja smarkų galvos skausmą.

Nepasiduokite posakiui „ nuo rūpesčių galva plyšte plyšta“. Saugokite save nuo streso, įtampos ir nemalonumų!

L.Varanavičienė