+3
-0
+3
Populiariausios pasaulyje mitybos strategijos

Mityba – svarbiausių sveikatos veiksnių dalis. Netinkama mityba, fizinis pasyvumas, tabako vartojimas yra tarp dažniausių priešlaikinės mirties ir lėtinių ligų atsiradimo priežasčių, teigia Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) specialistai. Amerikos Vėžio Tyrimų Instituto ir Pasaulio Vėžio Tyrimų Fondo duomenys rodo, kad 40 proc. žmonių, susirgę onkologinėmis ligomis galėjo šios ligos išvengti, jei būtų sveikai maitinęsi, sportavę ir neturėję antsvorio.

Sveika mityba – kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją normaliam svoriui palaikyti. Ji sąlygoja ilgesnę gyvenimo trukmę, sumažina lėtinių ligų atsiradimo riziką. Žmonių, sergančių neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis skaičius pasaulyje kasmet didėja, nutukimas, II tipo cukrinis diabetasširdies ir kraujagyslių ligos pasiekė epidemijos lygį. Atsirado daugybė įvairių dietų autorių, siūlančių patikėti jų sukurtų mitybos taisyklių panacėja, ir dažniausiai, tai be jokio mokslinio pagrindimo siūlomos pavienių asmenų dietos.

Mokslininkai iš Jeilio (JAV) universiteto apibendrinę daugybę mokslinių studijų, susijusių su įvairių dietų poveikiu sveikatai, pateikė pasaulyje dominuojančias mitybos strategijas: mažai angliavandenių turinti dieta (low-carbohydrate diet), dominuoja gyvulinės ir augalinės kilmės baltymai; mažai riebalų turinti dieta (low-fat diet), įskaitant vegetarišką mitybą; žemo glikemijos indekso dieta (low-glycemic diet); viduržemio jūros regiono dieta (mediterranean diet); mišri subalansuota dieta (mixed, balanced diet); paleolito dieta (paleolithic diet); veganiška dieta (vegan diet).

Mažai angliavandenių turinti dieta. Šios dietos esmė yra ta, kad paros kalorijų suvartojimas iš angliavandenių turi sudaryti mažiau nei 45 proc.  Amerikos medicinos instituto rekomendacijos – 45–65 proc. kalorijų per parą. Daugelyje mokslinių studijų nurodoma, kad mažai angliavandenių turinti dieta padeda kontroliuoti svorį, mažina vėžinių susirgimų, II tipo cukrinio diabeto ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų riziką.

Mažai riebalų turinti dieta. Ši dieta pasižymi riebalų kiekio apribojimu iki 20 proc. suvartojamų kalorijų per parą. Neriebus maistas sumažina širdies ligų atsiradimo riziką, kontroliuoja svorį, sumažiną tam tikrų lokalizacijų vėžinių susirgimų riziką ir kt., teigia mokslininkai.

Žemo glikemijos indekso dieta. Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai angliavandeniai suvirškinami, pasisavinami ir suskaidomi iki gliukozės, kuri patenka į kraują. Glikemijos indeksas ≤ 55 – mažas, nuo 55 iki 69 – didelis, o ≥ 70 – didelis. Dažnai vartojant maistą, turintį didelį glikemijos indeksą, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu, nutukti. Nustatyta, kad tiriamųjų, kurie maitinosi produktais, turinčiais žemą glikemijos indeksą, sumažėjo kūno masės indeksas (KMI). Trisdešimt du tyrimai nustatė, kad mažo glikemijos indekso patiekalai sukelia ilgesnį sotumo jausmą, nei didelio glikemijos indekso maisto produktai.

Viduržemio jūros regiono dieta. Į viduržemio jūros dietą įeina alyvuogių aliejus, daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, pupos, grūdai, daug žuvies ir kitų jūros gėrybių ir gana ribotas kiekis mėsos. Mokslininkai nustatė, kad viduržiemio jūros dieta ženkliai sumažina mirštamumą tarp ligonių, kuriems diagnozuota koronarinė širdies liga. Ši dieta teigiamai veikia sveikatą, dėl joje esančio gausaus antioksidantų ir polifenolių kiekio, didelio kiekio skaidulinių medžiagų. Viduržemio jūros dieta mažina neurodegeneracinių ligų atsiradimo riziką, pagerina ląstelių jautrumą insulinui.

Mišri subalansuota dieta. Mišrią subalansuotą mitybą sudaro augalinės ir gyvulinės kilmės maistas. Tai tinkamas maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis bei tarpusavio santykis. Rekomenduojamas maisto medžiagų santykis: ~ 40 proc. angliavandenių, ~ 30 proc. baltymų ir ne > 30 proc. riebalų. Šią dietą, kaip sveikatą puoselėjančią, rekomenduoja PSO, Nacionalinis Sveikatos Institutas. Mišri subalansuota mityba laikoma profilaktine priemone prieš daugelį ligų.

Paleolito dieta. Šios mitybos pagrindas – švieži ekologiški mėsos produktai, kiaušiniai, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, sėklos ir riešutai. Valgyti tik tai, kas buvo prieinama mūsų protėviams paleolito epochoje, jokių skanumynų, alkoholio, duonos, grūdų ir pieno produktų. Mokslininkai nustatė, kad paleo mityba padeda kontroliuoti daugelį ligų, tokių, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, reumatoidinis artritas, skydliaukės sutrikimai, alergijos, 2 tipo cukrinis diabetas, trumparegystė. Daugelio mokslinių tyrimų išvadose akcentuojamas teigiamas paleo dietos poveikis plazmos lipidams, kūno svoriui, liemens apimčiai sistoliniam kraujo spaudimui.

Veganiška dieta. Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt. Amerikos ir Kanados Dietologų asociacijos teigia, kad subalansuota veganiška mityba yra sveika ir tinkama žmonėms, visuose gyvenimo etapuose. Mokslininkai teigia, kad žmonės valgantys mėsą, kiaušinius ir pieno produktus dažniau serga lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, žarnyno, krūties ir prostatos vėžiu ir kt.). Tačiau nurodoma, kad blogai subalansuota veganiška mityba gali neužtikrinti geros sveikatos, dėl vitamino B12, geležies, jodo, cinko, kalcio ir nepakeičiamų riebiųjų rūgščių trūkumo.

Apibendrinę šias mitybos strategijas, mokslininkai rekomenduoja vartoti minimaliai apdorotus, ekologiškus maisto produktus. Mitybos racione turi dominuoti daržovės, vaisiai, žuvis, paukštiena ir jūros produktai. Patariama riboti cukraus, krakmolo, ,,sočiųjų“ riebalų vartojimą. Mitybos specialistų teigimu, kelias į sveiką mitybą – saikingas maitinimasis, kuomet yra balansas tarp energijos (maisto) suvartojimo ir išeikvojimo. Šį balansą parodo žmogaus kūno svoris. Kūno masės indeksas (KMI) naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris nekelia rizikos sveikatai.

Vienas iš Merfio dėsnių teigia, jog visa kas gyvenime malonu, yra nelegalu, amoralu, arba didina svorį. O maistas yra vienas iš gyvenimo malonumų. Tačiau kartais už tą malonumą žmonės moka pačia brangiausia pasaulyje valiuta – sveikata.

Parengė: dr.A.Mockienė, VDU lektotė