Tėvas ir motina gimstančiam vaikui atstoja pirminę bendruomenę, nuo kurios nemažai priklauso sėkmingas tolesnis vaiko vystymasis, todėl skyrybos yra ne tik viena skaudžiausių patirčių gyvenime (antra po sutuoktinio mirties), bet ir vaiko psichinę būklę stipriai paveikianti patirtis. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų tikslios žinios, tinkama pagalba. Ir tėvas, ir motina yra svarbūs darniam vaiko psichologiniam vystymuisi. Matydamas bendraujančius tėvus, vaikas mokosi įvairių socialinių įgūdžių: bendradarbiavimo, derybų, kompromiso meno ir pan. Besiskiriančių ir išsiskyrusių tėvų vaikams tenka daug skaudžių patirčių. Jiems reikia rasti naujus bendravimo su išsiskyrusiais tėvais būdus, susitaikyti su tuo, kad tėvai nebegyvena kartu, palaikyti ryšį su abiem tėvais, prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių.
Pasaulyje požiūris į santuoką ir šeimą sparčiai kinta. Tai atsispindi statistikoje. Dar XX amžiaus viduryje skyrybos buvo gana retas ir išskirtinis reiškinys. Pavyzdžiui, Lietuvoje 1960 metais buvo 0,9 iš 1 tūkst. išsiskyrusių asmenų, o 2015 metais – 3,2, tai yra didžiausias skyrybų rodiklis tarp Europos Sąjungos narių. Vertinant santuokų ir ištuokų santykį, šiuo metu 100 santuokų Lietuvoje tenka 65 skyrybos. Taigi kasmet apie 10–16 tūkst. vaikų paliečia tėvų skyrybos [1].
Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti literatūrą skyrybų poveikio vaiko psichinei sveikatai tema, aptarti įvairaus amžiaus vaikų patiriamus sunkumus yrant šeimai, pristatyti pagalbos principus, pateikti iliustratyvius klinikinius pavyzdžius iš Psichikos sveikatos centro praktikos.
Tėvų skyrybų įtaka vaikui
Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais: stebimi miego, maitinimosi pokyčiai, padidėjęs nerimas, įvairios baimės, mokyklinio amžiaus vaikams kyla mokymosi sunkumų, pablogėja santykiai su bendraamžiais, dažnesnis vienatvės jausmas, nuotaikos svyravimai, elgesio problemos, žema savivertė, padažnėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kokybiniai socialinių santykių pokyčiai, didesnis ateities santuokos nestabilumas [2, 3, 6, 10]. Simptomų ryškumas priklauso nuo apsauginių veiksnių. Apsauginių veiksnių kompleksinis poveikis vaiko, kurio tėvai išsiskyrė, sveikatai:
|
Skyrybos |
|
Stresą sukeliantys veiksniai Suaugusiesiems: Tapimas vienišu tėvu / vaiko globos ar kontakto su vaiku praradimas Emocinės paramos netekimas Besitęsiantis konfliktas su buvusiu sutuoktiniu Ekonominiai sunkumai Kiti stresą keliantys su skyrybomis susiję veiksniai Vaikams: Sumažėjusi tėvų parama ir kontrolė Santykio su vienu iš tėvų nutrūkimas |
|
Padariniai Trumpalaikiai: miego, maitinimosi pokyčiai, nerimas, fobijos, mokymosi sunkumai, nuotaikos sutrikimai, elgesio problemos, piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis Ilgalaikiai: problemos užmezgant ir palaikant santykius, nuotaikos sutrikimai |
|
Apsauginiai veiksniai Santuokos konfliktiškumo lygis, tėvų komunikacija, specialistų konsultacijos, tarpusavio palaikymo grupės Skyrybų poveikis vaiko emocinei raidai ir psichopatologijos formavimuisi
Dauguma tyrimų patvirtina, kad skyrybos sietinos su padidėjusia psichopatologijos rizika vaikystėje ir suaugus. Tačiau svarbiausias psichopatologijos rizikos veiksnys – tarpasmeniniai tėvų konfliktai ir santykių nutraukimas. Kuo vaikas labiau įtraukiamas į tėvų konfliktus iki skyrybų, skiriantis ar po skyrybų, tuo didesnė psichopatologijos tikimybė. Šioje situacijoje svarbų vaidmenį atlieka tėvo (dažniausiai) išėjimas, suprastėjusi motinos ekonominė padėtis (jei vaikas lieka su mama); jei vaikas lieka su tėvu, galimi prieraišumo kokybės pokyčiai [2–5, 12]. Skyrybų poveikis nėra vertinamas vienareikšmiškai: dauguma tyrimų patvirtina žalą darniam vaiko psichologiniam funkcionavimui, kitu atveju skyrybos tampa palankesniu problemų sprendimo būdu, nes išvengiama buvusių konfliktų ar smurto. Yra duomenų, kad santykių kokybė prieš skyrybas koreliuojasi su tam tikromis skyrybų situacijomis: vaikai, prieš skyrybas gyvenę daugmaž nekonfliktinėje aplinkoje, į skyrybas reaguoja daug jautriau, palyginti su vaikais iš konfliktinių šeimų [12]. Lietuvoje atlikto tyrimo apie pradinių klasių moksleivių psichikos sveikatos veiksnius rezultatai rodo, kad gerokai didesnė dalis vaikų, kuriems diagnozuoti elgesio, emocijų sutrikimai, gyveno nepilnose šeimose, kur vaiką augino viena motina ar tėvas, šios šeimos dažniau priklausė rizikos šeimų grupei, o patys vaikai turėjo daugiau fizinės sveikatos problemų, buvo patyrę negatyvių gyvenimo įvykių ir išgyvenimų. Nepilna šeima vertintina kaip svarbus rizikos veiksnys psichikos sutrikimams formuotis [8].
Skyrybų etapai
Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai:
Kai kur šie pokyčiai aprašomi per Kübler-Ross išskirtas gedėjimo dėl artimųjų netekties fazes:
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai skyrybų padariniai
Skyrybų poveikis sukelia ilgalaikius ir trumpalaikius padarinius. Trumpalaikiai padariniai apima laikotarpį, per kurį vaikas fiziškai prisitaiko prie tėvų išsiskyrimo, patiria netikrumą dėl ateities, ūmų buvusio gyvenimo ritmo praradimą. Toks poveikis būdingas visiems vaikams. Jis trunka apytiksliai iki pusės metų. Ilgalaikiai padariniai yra susiję su tam tikru psichologinės raidos pažeidimu ir gali pasireikšti jau suaugus sunkumais kuriant, puoselėjant santykius, nuotaikos sutrikimais [3].
Vaiko psichinės sveikatos veiksniai skiriantis tėvams
Vaiko psichinei būklei skiriantis tėvams įtaką daro daugelis svarbių veiksnių: vaiko amžius, lytis, tėvų finansinė padėtis, vaiko gebėjimas įveikti stresą, psichologinė pagalba vaikui, tėvų santykiai po skyrybų.
Vaiko amžius Svarbus aspektas nagrinėjant skyrybų poveikį yra vaiko amžius: kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį. Dažnai vaikai kaltina save, bijo prarasti ne tik tą tėvą, kuris išeina gyventi kitur, bet ir kartu pasiliekantį, svajoja apie tėvų susitaikymą. Aprašyti skirtingo amžiaus vaikų reagavimo į tėvų skyrybas ypatumai:
Apibendrinant svarbu paminėti bendrą tendenciją: kuo mažesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni [5, 6]. 1 lentelėje pateikti skirtingo amžiaus vaikams pasireiškiantys simptomai.
1 lentelė. Skyrybų metu vaikams pasireiškiantys emocinių sutrikimų požymiai
Vaiko lytis Nustatyta, kad, po skyrybų šeimą palikus tėvui, sūnums būdingi dažnesni ir ilgiau užsitęsę elgesio sutrikimai, palyginti su mergaitėmis. Stebimi ir prastesni mokymosi rezultatai. Mergaitėms būdingesni nerimo, depresijos simptomai [6].
Tolimieji skyrybų padariniai
Skyrybos paveikia ir vaikų gyvenimą suaugus – jie dažniau skiriasi. Viena vertus, skyrybas jie naudoja kaip iš vaikystės žinomą sunkumų sprendimo būdą, antra vertus, skyrybos nėra tabu. Jei abu sutuoktiniai yra iš iširusių šeimų, santuokos pradžioje skyrybų rizika padidėja iki 500 kartų [10].
Potrauminio streso sutrikimas
Kai kuriais atvejais skyrybos tampa ir potrauminio streso sutrikimo priežastimi, ypač kai vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktus, neturi galimybės susitikti su tėvu, kuris gyvena atskirai. Įvairiais amžiaus tarpsniais sutrikimo klinika skirsis. Kūdikiams bus būdingesnis bendras dirglumas, su fiziologija susiję sunkumai, ikimokyklinio amžiaus vaikams – trauminės patirties pasireiškimas žaidybinėje veikloje ar regresas tam tikroje raidos srityje, atsiskyrimo nerimas, miego sutrikimai, mokyklinio amžiaus vaikas dažniau reaguos kalte, liūdesiu, somatiniais simptomais, nerimu dėl ateities ar mokymosi sunkumais. Paaugliams būdingesnis gėdos, kaltės jausmas, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, savęs žalojimas [9]. Įvairių šalių mokslinėje literatūroje ieškoma būdų, kaip padėti vaikams ir suaugusiesiems kuo sklandžiau įveikti skyrybas, išlaikyti kuo darnesnius šeimos santykius, net jei skyrybų prevencijos būdai neveikia ir pora apsisprendžia skirtis. Vaikams, patiriantiems ar patyrusiems skyrybas, reikalinga vaikų psichologo, o kartais ir vaikų psichiatro pagalba.
Klinikinių atvejų pavyzdžiai
Pirmasis atvejis 9 metų berniukas. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, kad gimė ir pirmuosius metus augo konfliktuojančioje šeimoje; kai berniukui buvo 3 metai, šeima iširo (teisinių skyrybų nebuvo, nes pora nebuvo susituokusi). Praėjus mėnesiui po skyrybų, vaikui diagnozuota F95.0 trumpalaikis tikas, kartotinai konsultuojant po metų – F95.1 lėtiniai judesių arba balso tikai, Z63.8 emocinė įtampa šeimoje. Teismo psichiatrai ekspertai diagnozavo berniukui F93.8 kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (perdėto nerimo sutrikimas). Iš psichikos būklės aprašymo: berniukas įsitempęs, susikaustęs, emocijos slopinamos, veido išraiškoje atsispindi liūdesys. Žaisdamas vaikas išlieka susikaustęs, jo nedžiugina žaidimas. Berniuko neigiama nuostata tėvo atžvilgiu itin kategoriška, nemotyvuota. Jau 5 metus tarp tėvų tęsiasi konfliktinė situacija, motina vengia dalytis vaikų priežiūra su tėvu, juo nepasitiki, abejoja jo kompetencija rūpintis vaikais. Rekomenduota teikti šeimai psichologines konsultacijas ir į problemą orientuotą terapiją, o vaikui – lankyti ilgalaikę psichoterapiją.
Antrasis atvejis 8 metų berniukas. Mama atvyko į konsultaciją skusdamasi epizodine agresija prieš mažesnį brolį, ypač grįžus iš atskirai skyrium gyvenančio tėvo, pasidarė itin dirglus, pradėjo graužti nagus. Skyrybos įvyko prieš maždaug mėnesį dėl sutuoktinio fizinio smurto. Vaikas su tėvu susitinka, tačiau berniuką susitikimai erzina, nes, anot berniuko, per juos tėvas visuomet kalba apie santykius su motina, bando išsiaiškinti, ar motina turi naujus romantinius santykius. Tęsiamos konsultacijos Psichikos sveikatos centre.
Trečiasis atvejis 12 metų mergaitė. Tėvai išsiskyrė prieš maždaug 11 metų, motinai laukiantis dukros. Iš pradžių tėvystės vyras nenorėjo pripažinti. Nustatyta, kad ši mergaitė – jo dukra. 10 metų tėvas vengė bendrauti su dukra. Pastaruoju metu kontakto siekia, tačiau mergaitę gąsdinančiu būdu: ateina į mokyklą ir bando išsivesti jėga; jei kur nors kartu nusiveda, palieka pavojingose gyvybei situacijose. Vyksta teismo procesas dėl tėvo valdžios apribojimo. Mergaitė nurodo jo bijanti, nenorinti su juo bendrauti. Kliniškai mergaitei pasireiškė miego sutrikimai, sunkumai susikaupti ir mokytis, dažni pilvo ir galvos skausmai. Mergaitė lanko psichologo konsultacijas, vyksta šeimos terapija.
Klinikinių atvejų apibendrinimas
Visuose klinikinių atvejų pavyzdžiuose stebimi emocijų sutrikimų požymiai, palaikomi tėvų konfliktinės situacijos, ilgai besitęsiantys ir darantys žalą vaiko sveikam psichologiniam vystymuisi. Psichikos sveikatos centro specialistų teikiama kompleksinė pagalba dirbant ir su vaiku, ir su tėvais veikia kaip apsauginis veiksnys, sumažina ilgalaikių padarinių tikimybę.
Apibendrinimas
Klinikinėje praktikoje susiduriant su vaikais įvairiose jų gyvenimo situacijose, svarbu pastebėti jų emocinės ir fizinės būklės galimą ryšį su jų šeimos išgyvenimais. Pastebėjus funkcionavimo sutrikimus, vaikams būtina suteikti specializuotą pagalbq.
Pagalbos principai
Patarimai vaikams ir tėvams
Kai tėvai skiriasi, vaikams visuomet skauda dvasiškai, emociškai. Išsiskyrusių tėvų vaikams reikia prisitaikyti prie daugybės gyvenimo pokyčių. Vieniems tai pavyksta lengviau, kitiems – sunkiau. S. Lesinskienė (2011) aprašė keletą pagrindinių dalykų, kuriuos vaikams reikėtų žinoti apie tėvų skyrybas:
Rekomendacijos vaikų gydytojams
Loreta Jackevičienė*, Virginija Karalienė** Sigita Lesinskienė*** Sofja Vasiliauskienė* *Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ** Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centras *** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinika Literatūra
|
