Nuo badavimo iki persivalgymo – vienas žingsnis

Šalyse, kur nejaučiama maisto stygiaus, juolab dominuoja jo perteklius, nemažai gyventojų yra nutukę. Tai nuolatinio persivalgymo padarinys.

 

Po gausių vaišių

„Amžinai alkana”, – taip besijaučianti prisipažįsta 40–metė Jurgita, kuriai skanu viskas, kas padėta ant stalo, seilė nutįsta, vos pamačius bet kokį maistą, o svečiuose vaišinama net gėdijasi, kad negali sustoti valgiusi.

Ar nepersivalgo? Taip, be jokios abejonės, persivalgo. Juolab jei darbe nepietauja, vakare pilvas tiesiog plyšta. Tada jaučia diskomfortą ne tik jame, bet ir visame kūne: spaudžia po duobute, būna silpna, kartais net galva svaigsta, kankina nuovargis, norisi miego, o atsigulusi užmigti negali, neretai netgi pykina.

„Tai persivalgymo simptomai”, – konstatuoja gydytoja Ieva Jasaitienė ir perspėja, kad valgant riebų maistą, juolab kartu vartojant alkoholį galima išprovokuoti ne tik negalavimus, bet ir tokias sunkias ligas, kaip kasos uždegimas.  

Ką daryti persivalgius? Jurgita visuomet namuose turi ir net krepšyje nešiojasi virškinimo fermentų. Nuo jų moteriai tampa lengviau.

Gydytoja I.Jasaitienė sako, kad po sočių šventinių vaišių kartais užtenka pagulėti, pailsėti, ir savijauta pagerėja. Kitą dieną pataria neskubėti pusryčiauti: verta pabūti nevalgius gerą pusdienį, gerti daug vandens. Pietums geriau atsisakyti sunkiai virškinamo maisto ir rinktis iš pusryčių meniu: košę, vaisių, daržovių, varškės. Tą dieną patariama daugiau judėti: pasimankštinti, išeiti pasivaikščioti.

 

Skatina ligas

„Vos persivalgę jokiu būdu nepulkite sportuoti, negalvokite, kad taip sudeginsite kalorijas”, – perspėja gydytoja I.Jasaitienė.

Sportuojant daugiau kraujo susitelkia žarnyne, o kituose organuose – mažiau, todėl gali sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla. Nesveikiems žmonėms iškyla net ir miokardo infarkto grėsmė, juolab kad nuolat persivalgantieji būna nutukę.

Jurgita iš tiesų linkusi nuolat persivalgyti, jos svoris – gerokai per didelis. Ir ji – toli gražu ne vienintelė tokia, ir ne tik Lietuvoje.

Pasaulio sveikatos organizacija vienu naujausiu tyrimu vertino beveik 900 mln. žmonių kūno masės indeksą ir nutukimo duomenis iš daugiau kaip pusšimčio pasaulio šalių. Vengrija ir Lietuva atsidūrė tarp penkių šalių, kuriose daugiau nei kas ketvirtas gyventojas – nutukęs.  Medikai patvirtina, kad nutukę žmonės miršta anksčiau nei normalaus svorio dėl ligų, kurias sukėlė nutukimas.

Tos ligos – tai padidėjęs kraujospūdis, širdies nepakankamumas, kraujotakos sutrikimai,  diabetas ir kitos.

 

Priežastys – ir psichologinės

Nuo visų ligų, o ypač nuo nutukimo saugo judėjimas. Vadinasi, panorėjus valgyti geriau eiti pasivaikščioti, ten, kur kavinių nėra?

Psichologai sako, kad tuomet, kai užsiimame mėgstama veikla, pamirštame ir alkį, ir tai, kad esame seniai nevalgę. Iš tiesų, ne vienas iš mūsų nuobodžiaudamas, neturėdamas ką veikti, nuolat varsto šaldytuvo duris ir užkandžiauja.

Amerikiečių tyrimas, kurio rezultatus paskelbė portalas „Time“, atskleidė, kad besaikiu valgymu kompensuojame miego stoką. Yra tokių žmonių, kurie, negalėdami užmigti, keliasi ir eina ko nors užkąsti. Psichologų teigimu, tai geriau, nei būti kankinamam įkyrių minčių  apie maistą. Dėl nemigos ir miego deficito kinta hormonų pusiausvyra. Ji sutrinka ir tuomet, kai žmogus jaudinasi, išsiskiria daug streso hormonų. Vieni dėl to valgo nepaliaudami, kito negali praryti nė kąsnio. Net ir pastarieji, stresui nuslopus, persivalgo, nes organizmas būna badavęs.

Persivalgymo priežasčių yra daug. Greitoji pagalba skrandžiui – virškinimo fermentai. O jau po to – judėjimas, pasivaikščiojimas apmąstant, kaip keisti gyvenseną, kad ne tik nekankintų perisvalgymo simptomai, bet ir būtume sveiki.

 

Kaip išvengti persivalgymo?

  •  Nustatyta, kad skrandyje telpa apie 500–700 g maisto. 
  • Normalaus, neištampyto skrandžio talpa lygi maždaug žmogaus kumščio dydžio.
  • Valgant lėtai ir gerai sukramtant kiekvieną kąsnį ne tik lengviau virškinama, bet ir pasisotinama mažesniu maisto kiekiu nei valgant paskubomis.
  • Pagrindinė taisyklė – maitinkitės įprastu laiku, valgykite pusryčius, pietus ir vakarienę, tarp jų lengvai užkąskite.
  • Valgydami neprisikraukite per daug maisto į lėkštę,  ilgai neskubėdami kramtykite – iki 20–30 kartų.
  • Nesistenkite suvalgyti viską, kiek pagaminote, vadovaudamiesi principu, kad nereikėtų išmesti. Geriau likusį maistą suvalgysite vėliau pašildytą.
  • Prie šventinio stalo ne valgykite, o ragaukite.
  • Pirmiausia valgykite vaisius ir daržoves, nes priešingu atveju skrandyje kils žalingas rūgimo procesas.
  • Tarp skirtingų patiekalų patartina daryti 20 minučių pertraukas.