+3
-0
+3
Viskas, ką turite žinoti apie glitimą.

Kiekvienais metais moksliniai dietologijos tyrimai išskiria vis daugiau  kenksmingų ar bent jau nenaudingų žmogui mitybos komponentų. Ir jei neigiamos dažų, konservantų ir maisto priedų  pasekmės jau seniai nestebina, tai glitimo žalos įrodymai tapo tikru atradimu sveikos mitybos srityje.

Glitimas: kas tai  ir kur sutinkamas?

Stereotipas, kad visi baltymai, ypač augaliniai, o tuo pačiu  grūdų, tikrai naudingi, yra toli nuo tiesos. Žinoma, sunku įsivaizduoti visavertę dietą, neturinčią baltymų komponentų, tačiau verta atkreipti dėmesį ne tik į jų prieinamumą, bet ir į kokybę. Ir nors glitimas yra privaloma kviečių, miežių, rugių ir daugelio kitų javų baltymo dalis, jo buvimas mityboje gali pakenkti organizmo būklei.

Glitimas yra atsakingas už miltų, gautų iš grūdų, glitumą ir lipnumą (todėl jis taip pat vadinamas glitimu). Kuo didesnis jo procentas, tuo kokybiškesnė, puresnė ir skanesnė yra tešla, taigi ir kepinys. Štai kodėl aukščiausios rūšies kvietiniai miltai yra idealus pasirinkimas daugeliui konditerijos gaminių  – glitimo kiekis juose gali siekti 30%. Daugelis namų šeimininkių dažnai prideda į naminius padažus, sriubas  šiek tiek miltų, kad jie būtų klampūs ir tiršti.

Glitimo klampios savybės yra plačiai naudojamos pramoninėse kečupo, minkštųjų sūrių ir kitų maisto produktų gamyboje – būtent glitimas suteikia tirštą konsistenciją. Išpūsti jogurtai (ypač  turintys galiojimo laiką daugiau nei 5 dienas), sūrio ir varškės putėsiai turi glitimo  skonio paryškinimui ir pieno produktų švelniai tekstūrai išgauti. Be to, jo išskirimas iš grūdų gamintojams yra pigus. Kadangi glitimas yra netirpus vandenyje, pakanka sumaišyti miltų tirpalą, glitimo dalelės nusės ant dugno ir  galės būti naudojamos gamyboje. Štai kodėl tekstūruotu augaliniu baltymu arba hidrolizuotu augaliniu baltymu produktuose yra tas pats glitimas, tik vadinamas moksliškai.

Gliuteno arba glitimo (angliškai „gluten“)  priedai laikomi beveik labiausiai paplitusiais ne tik gaminant maistą, bet ir kosmetologijoje. Balzamai-kondicionieriai plaukams, „purus” tušas blakstienoms, pudra, lūpų dažai – tai tik nedidelis kosmetikos gaminių sąrašas, kuriame yra glitimo. Ir net jei sudėtyje  nebus tiesioginio nurodymo, vitaminas E (kosmetikai pagerina savybes) daugeliu atvejų gaunamas iš kviečių, todėl garantuoja glitimo buvimą. Žinoma, per odą, jis nėra absorbuojamas, tačiau lūpų dažai, pudra ir kita kosmetika su glitimo pėdsakais, atsitiktinai patekę į burną, gali pridaryti daug problemų žmonėms, kenčiantiems nuo padidėjusio jautrumo šiai medžiagai: ūminių reakcijų tokios mažos dozės nesukels, tačiau latentinis uždegimas gali būti ne mažiau pavojingas.

Kodėl glitimas pavojingas?

Abejodami mokslininkų nuomone apie žalingą glitimo poveikį, daugelis teigia, kad grūdai (taigi ir glitimas) nuo seniausių laikų sudarė pagrindą žmogaus mityboje. Tačiau moksliniai tyrimai patvirtina, kad  šiuolaikiniai kviečiai cheminės sudėties požiūriu yra toli nuo to, ką valgė mūsų protėviai. Kultūrų genetinė modifikacija ir hibridizacija  lėmė tai, kad kviečių genetinis, cheminis ir struktūrinis panašumas nuo savo istorinio prototipo milžiniškas. Žinant, kad vidutinis suaugusysis kasmet suvalgo apie 65 kilogramus grūdų, galima konstatuoti: vartodamas kenksmingus produktus, žmogus apsunkina savo gyvenimą, sugadina sveikatą ir naikina organizmą.

Net žinodami, kas yra glitimas, nedaugelis supranta visą jo keliamą grėsmę sveikatai. Šio klausimo tyrimu susidomėjo mokslininkai ir dietologai, turimi duomenys sukelia šoką:  reguliariai valgant glitimą turinčius produktus iš sveiko  ir linksmo asmens  per kelerius metus galima tapti neįgaliu.

Daugelis žmonių mano, kad valgyti glitimą yra griežtai draudžiama tik turintiems padidėjusį jautrumą šiai medžiagai, bet tai neteisinga nuomonė – glitimas gali pakenkti net visiškai sveikam žmogui. Norėdami vizualiai sužinoti, kaip atrodo glitimas,  atlikite paprastą eksperimentą. Jo metu reikės tik duonos riekės ir stiklinės vandens. Gerai išminkius  duoną riekę, suvoliokite į rutulėlį ir įmeskite į vandenį. Klampi masė, primenanti šaltą kleisterį, ir bus glitimas.

Ir dabar įsivaizduokite: ši masė patenka į skrandį dideliu kiekiu. Sulipinęs visą patekusį maistą į pilnai nesuvirškintą kamuolį , glitimas dirgina plonosios žarnos sieneles ir lėtina patį virškinimo procesą. Rezultato nereikia ilgai laukti – per trumpą laiką pasijaus pilvo pūtimas, sunkumas skrandyje, ilguoju periodu kils virškinimo trakto uždegimas ir maisto alergijos.

Tačiau glitimas kenkia ne tik virškinimui, nukenčia galvos smegenys ir nervų sistema. Gerai žinomas neurobiologas David Perlmutter  išsamiai nagrinėjo šį klausimą. Savo praktikoje jis  tyrė kas naikina pacientų smegenų veiklą ir galiausiai rado aiškų ryšį tarp gliuteno turinčių produktų ir sveikatos būklės: „Visi naujausi tyrimai rodo glitimą kaip paleidimo mygtuką tokių ligų kaip demencija, epilepsija, galvos skausmas, depresija, šizofrenija, silpnaprotystė ir netgi sumažėjęs lytinis potraukis.” Savo knygoje „Maistas ir smegenys”  jis paviešino šį klausimą su savo įprastu kruopštumu ir skrupulingumu, ragindamas žmones atsisakyti glitimo, siekiant išsaugoti sveikatą.

Kodėl glitimo negalima naudoti net ir tiems, kurie yra visiškai sveiki?

1.Gliutenas sukelia smegenų ligas. Neteisingai manoma, kad smegenų veiklos pablogėjimas yra būtinas senatvės požymis. Teorija, kad su amžiumi smegenų veikla  didesniu ar mažesniu mastu pablogėja yra ne daugiau kaip saviapgaulė, nes šie procesai tiesiogiai priklauso nuo to, ką žmonės valgė per gyvenimą. Pastovi depresija, lėtinis galvos skausmas, nuotaikos svyravimai yra sukelti reguliaraus  glitimo vartojimo, žymiai padidinančio smegenų sutrikimų riziką ir  viso organizmo senėjimą. Ir tai yra įrodytas faktas.

2.Glitimas mažina imunitetą ir spartina ligų vystymosi sąlygas. Faktą, kad glitimo klampumas neigiamai veikia virškinimą ir sunkina vitaminų, mineralų ir kitų mikroelementų pasisavinimą, supranta ir dietologija nesidomintys žmonės. Tačiau nedaugelis žmonių  iš to padaro teisingą išvadą: viduriavimas, vėmimas, pilvo pūtimas ir kiti virškinimo sutrikimai – tik ledkalnio viršūnė. Organizmas reaguoja į tokį maistą, kaip į svetimkūnį, aktyvuodamas imuninę sistemą. Naikinančios ląstelės savo ruožtu atakuoja ne tik maistą: jos pažeidžia plonosios žarnos sienas, todėl padidėja žarnyno pralaidumas. Kyla uždegiminių reakcijų grandinė.

3.Gliutenas didina vėžio, ypač limfomos ir žarnyno vėžio, riziką. Daugelis žmonių, kurie kenčia nuo jautrumo glitimui, tiesiog to nežino. Tačiau glitimu prisotinto maisto poveikį jaučia beveik kiekvieną dieną. Opa, reumatoidinis artritas, anemija, osteoporozė, autoimuninės ligos. Piktybinių navikų ir glitimo santykis yra realiai patvirtintas. Amerikos medicinos asociacijos tyrimų rezultatai buvo pribloškiantys: grupei žmonių, kurie reguliariai vartojo glitimą ir neturėjo diagnozuoto jautrumo šiam baltymui, vėžio rizika padidėjo 35%.

4.Glitimą turintys produktai sukelia priklausomybę ir veikia nervų sistemą. Skrandyje glitimas suskaidomas į polipeptidus, kurie gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą. Ten jie susiriša su smegenų receptoriais ir skatina dirbtinį malonumo jausmą. Iš esmės, šis procesas panašus į lengvų narkotikų veikimą, todėl kyla priklausomybė  netaisyklingos mitybos įpročiams ir kepinių atsisakymas  organizmo suvokiamas  kaip „tragedija”.

Nenuostabu, kad pasaulyje tiek daug žmonių patiria priklausomybę nuo maisto,  užpildyto glitimu, ne tik žadinančią uždegimų liepsnas, bet taip pat  sukeliančią nutukimo epidemiją.

Parengė: L.Varanavičienė