+1
-0
+1
Norite atitolinti senėjimo procesą – bėgiokite

Bėgimas yra vienas iš populiariausių fizinio aktyvumo formų visame pasaulyje. Nepaisant kai kurių publikacijų autorių susirūpinimo, dėl galimo žalingo bėgimo poveikio kojų sąnariams ir širdžiai, nustatyta, kad bėgimas turi didelę naudą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė fizinio aktyvumo rekomendacijas, kuriose aerobinio aktyvumo pratimai turi būti atliekami mažiausiai 150 min. per savaitę vidutiniu intensyvumu arba 75 min. dideliu intensyvumu. Bėgimas yra priskiriamas prie aerobinių pratimų, dėl kurių poveikio gerėja maksimalus deguonies įsisavinimas, mažėja širdies ritmas ramybės metu, didėja jautrumas insulinui, gerėja lipidų pasiskirstymas, mažėja kraujo spaudimas, mažėja trombocitų agregacija, gerėja endotelio funkcija, didėja kaulų tankis, gerėja imuninės sistemos funkcija.

Bėgimas yra gera prevencinė priemonė nuo nutukimo ir gerina psichoemocinę būseną. Yra nemažai įrodymų, kad reguliarus, tinkamo intensyvumo ir trukmės bėgimas gali užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui, įskaitant koronarinę širdies ligą, insultą, hipertenziją, diabetą, hipercholesterolemiją, osteoporozę ir kitas ligas. Mokslininkas Lee su kolegomis nustatė, kad bėgimas yra stiprus veiksnys veikiantis visą organizmo morfofunkciją, dėl to mažėja susirgimų ir priešlaikinės mirties rizika. Šie pokyčiai yra susiję su fizinio krūvio kiekiu, reguliarumu ir intensyvumu. Bėgimo populiarumas pasaulyje didėja geometrine progresija. Sporto, medicinos ir kiti mokslininkai didelį dėmesį skiria tyrimams, kurie nustato bėgimo metu vykstančius organizmo procesus, treniruočių metodų efektyvumą, slenkstinius krūvius, kurie turi teigiamą poveikį sveikatai.

Paplitusį mitą apie bėgimo žalingą poveikį sveikų asmenų apatinių galūnių sąnariams paneigė daugelis mokslininkų. Nustatyta, kad vidutinio sunkumo bėgimas, asmenims be anatominių pokyčių nesukelia pavojaus osteoartrito vystymuisi, tačiau asmenims, kurie yra patyrę sužalojimų, yra padidėjusi apatinių galūnių osteoartrito išsivystymo ir progresavimo rizika.

Mokslininkai teigia, kad sunkios ištvermės treniruotės (pavyzdžiui: maratonai, ultramaratonai, labai ilgų nuotolių dviračių lenktynės) gali sukelti struktūrinių širdies pokyčių, įskaitant kairiojo prieširdžio ir skilvelio išsiplėtimą ir hipertrofiją. Be to, sunkios, ilgos trukmės ištvermės treniruotės gali būti susiję su aritmija ir miokardo pažeidimu. Mokslininkai atlikę tyrimą su 53 tūkst. tiriamųjų nustatė, kad sveikatai pavojaus nėra, jei asmuo bėgioja 2–5 kartus per savaitę ir nubėga ne daugiau kaip 32 km. Jeigu nesilaikoma šių rekomendacijų, gali išsiplėsti širdies kameros, sumažėti dešiniojo širdies skilvelio galimybė pumpuoti kraują. Mokslininkai Swärdh ir Brodin atlikę 31 metus trukusį tyrimą padarė išvadą, kad bėgimas vidutiniu intensyvumu 3 kartus per savaitę po 60 min. atitolino senėjimo procesą apie 16 metų.

Vieno ilgiausiai pasaulyje trukusio tyrimo rezultatai parodė, kad žmonių, kurie kasdien bėgiodavo nors po 5–10 min., mirtingumas nuo visų ligų sumažėjo apie 45 procentus. Dažniausiai kaip kliūtis užsiimti fizine veikla įvardijama laiko trūkumas, tačiau mokslininkai nustatė, kad tik 10 min. užtenka pabėgioti kasdien, kad sumažėtų  mirties rizika nuo širdies ligų. Nustatyta, kad 5 metus per savaitę 1–2 kartus bėgant apie 5–10 min. lėtu tempu (<6 mylių per valandą) mirtingumą nuo visų ligų galima sumažinti apie 26 procentais, o senėjimą atitolinti net apie 7 metus. Taigi, naudingos ir trumpos treniruotės, pranešė American College of Cardiology Foundation.

Tyrime, kuriame dalyvavo beveik 18 tūkst. sveikų vyrų ir moterų nuo 20 iki 98 metų amžiaus, tarp jų 1 878 bėgikų, nustatyta, kad iki 2,5 val. per savaitę bėgimas lėtu arba vidutiniu intensyvumu, o treniruočių dažnis ≤ 3 kartus per savaitę, yra susijęs su mažiausia priešlaikinės mirties rizika. Taip pat nustatyta, kad nesvarbu, kokia buvo bėgimo trukmė, greitis ir treniruočių dažnis, mirtingumas buvo mažesnis bėgikų nei sėslių tiriamųjų.

Jei nuspręsite bėgioti, jau po pirmųjų treniruočių neišvengsite kojų raumenų skausmo – toks skausmas dažniausiai susijęs su laktato (pieno rūgšties) susikaupimu raumenyse ir per keletą dienų praeina. Nemalonus skausmo pojūčius gali sumažinti heparino turintys tepalai, kurie pagerina vietinę mikrocirkuliaciją ir mažina uždegimą. Taigi, kaip nustatė mokslininkai, bėgimas yra rekordininkas tarp visų prevencinių priemonių – apie 17 metų atitolina senėjimo procesą. Šie tyrimai gali motyvuoti sveikus, bet sėslius asmenis pradėti bėgioti ir atitolinti senėjimo procesą ir su juo susijusias ligas.

Sėkmės bėgiojant!

dr.Asta Mockienė, VDU lektorė