Bronchiolitas

Ūminis bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Bronchiolitas - viena dažniausių mažų vaikų apatinių kvėpavimo takų infekcijų, dėl kurios vaikus neretai tenka hospitalizuoti.


Bronchiolito metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, juose kaupiasi lipnus ir tirštas sekretas, dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti plaučiuose. Vaikui pasidaro sunku kvėpuoti (ypač sunku iškvėpti), jis dūsta, švokščia.


Bronchiolitu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai šia liga serga vaikai iki dviejų metų, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu. 75 proc. visų sergančiųjų bronchiolitu yra jaunesni kaip vienerių metų vaikai, ypač 3-6 mėnesių kūdikiai. Berniukai serga 1,25-1,7 karto dažniau negu mergaitės. Bronchiolitu dažniau serga vaikai, trumpai ar visai nemaitinti motinos pienu, gyvenantys didelėse šeimose bei perpildytuose butuose, lankantys lopšelius–darželius, gimę neišnešioti, sergantys gretutinėmis, ypač plaučių, širdies ir nervų ligomis, taip pat vaikai, kuriems nustatyta imunodeficitinė būklė. Būsimos motinos rūkymas nėštumo metu, rūkymas vaiko aplinkoje taip pat didina tikimybę susirgti bronchiolitu. Per pirmus gyvenimo metus bronchiolitu perserga vienas iš devynių vaikų.

Persirgę ankstyvoje vaikystėje bronchiolitu vaikai vėliau gali susirgti bronchų astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.

 


Bronchiolitą paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50- 90 proc. visų bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai. Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos - Mycoplasma pneumoniae bei Chlamydia pneumoniae.

Didžiausias ligos pakilimas pastebimas rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, bet nustatoma ir pavienių atvejų visų metų bėgyje. Liga plinta oro - lašiniu būdu, greitai, ypač vaikų kolektyvuose. Infekcijos šaltinis sergantis žmogus (suaugusiam žmogui minėti sukėlejai sukelia slogą, peršalimo ligas ir pan.). Nurodoma, kad RSV nuo pirmųjų ligos požymių dar gali būti išskiriamas iš nosies sekreto net iki 21-os paros. Inkubacinis periodas - 1-7 dienos.


Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus peršalimo simptomus. Tai:

·         Nosies užgulimas

·         Sloga

·         Lengvas kosulys

·         Subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra.

Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu). Dėl prasidedančio kvėpavimo nepakankamumo kūdikis nenori valgyti ir gerti, gali pradėti vemti, ypač po kosulio. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, vaiko būklė greitai tampa sunki ir pavojinga. Rečiau, ypač neišnešiotiems vaikams bei vaikams iki 44 gyvenimo savaitės, galimi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, vadinami apnėjomis. Sunkios ligos atveju sutrinka sąmonė, o kartais vystosi koma.

Būdinga tai, kad, auskultuojant plaučius, girdimi gausūs smulkūs drėgni bei krepituojantys karkalai.

Ligos pikas dažniausiai būna 2 - 3 ligos parą. Dusulys, pasunkėjęs alsavimas, esant nekomplikuotai ligos eigai, tęsiasi apie savaitę, o kosulys gali išlikti net keletą savaičių ar mėnesių.

Paprastai liga praeina lengvai, ją galima gydyti namuose. Tačiau bronchiolitas yra viena iš tų kvėpavimo takų ligų, dėl kurios kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai patenka į ligoninę. Esant sunkiai būklei, kvėpuojama paviršutiniškai, dažnai iki 60-80 kartų per minutę, juda nosies sparneliai, kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai ir pilvo raumenys, pulsas yra greitas, vaikas gali būti mieguistas, atsisako valgyti ir gerti.


Apžiūrint sergantį vaiką įvertinama jo būklė, dusulys ir kiti minėti požymiai. Klausant jo plaučiuose galima girdėti traškančius karkalus, ypač iškvepiant.

  Kraujo tyrimas gali rodyti nespecifinius uždegiminius pokyčius.

  Rentgeno nuotrauka - taip pat nespecifinė.

  Galima tirti kraujo dujas - bus sumažėjusi deguonies saturacija (hemoglobino, prisijungusio deguonį kiekis procentais).

  Viruso identifikavimas - ilgas ir brangus procesas, o esant sunkiai vaiko būklei, gydymą reikia taikyti kuo greičiau, todėl liga diagnozuojama daugiausiai remiantis klinikiniais požymiais.


Bronchiolitu sergančio vaiko slauga ir gydymas priklauso nuo ligos sunkumo.    

Gydymo tikslai:

·         Kuo ankstesnis kvėpavimo nepakankamumo diagnozavimas bei jo gydymas gerinant plaučių funkciją;

·         Hipoksijos profilaktika tiekiant deguonį;

·         Simptominis gydymas.

 

Esant lengvai bronchiolito eigai, vaiką galima gydyti namuose.

·         Aiškūs nurodymai tėvams.

·         Tėvai turėtų būti supažindinami su galimais ligos pokyčiais, kaip vertinti kvėpavimo dažnį, pagalbinių kvėpavimo raumenų darbą, sąmonės būklę, odos spalvą, vaiko gebėjimą valgyti ir gerti, kūno temperatūrą.

·         Vėsi drėgna, neprirūkyta aplinka.

·         Patogi, dažnai pusiau sėdima, sergančiojo padėtis.

·         Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių - juos reikėtų skirti mažesniais kiekiais, bet dažniau nei įprastai.

·         Galimas vibracinis masažas.

·         Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai tam skirtu prietaisu, jei reikia - naudoti nosiai praplauti specialius tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus. Tai palengvins vaiko maitinimą ir miegą. Reikėtų vengti tepalų nosies gleivinei.

·         Įkvepiamieji ar geriamieji bronchus plečiantys vaistai vartojami tik tada, kai pastebima, kad jie išties padeda. Kitu atveju gydymą reikėtų nutraukti.

·         Jei vaikas karščiuoja daugiau kaip 38 oC– jam skiriami antipiretikai.

·         Reikia vengti visų aplinkos dirgiklių, iki minimumo sumažinti vaiko fizinį krūvį.

·         Neskirti tiek mukolitikų, tiek kosulį slopinančių medikamentų.

·         Neskubėti skirti antibakterinės terapijos.

·         Šeimos gydytojo kontrolė per 24 valandas.

·         Būklei blogėjant, vežti ligonį į stacionarą.

 

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

·         Jei kvėpavimas tampa labai dažnas, yra lydimas švokštimo ir kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai bei pilvo raumenys.

·         Jei vaikas atsisako gerti, nevalgo ar vemia.

·         Jei vaikas labai karščiuoja.

·         Jei sunkėja kosulys.

 

Bronchiolito gydymo principai vaikų ligų skyriuje:

·         Pagrindinis gydymo principas - užtikrinti pakankamą deguonies bei skysčių poreikį. Deguonis yra skiriamas per veido kaukę, nosies kaniules, kartais naudojama deguonies palatėlė.

·         Esant dažniems apnėjoms priepuoliams arba progrezuojant kvėpavimo nepankamumui taikoma dirptinė plaučių ventiliacija.

·         Skysčių poreikiui patenkinti, jei vaikas atsisako gerti, skiriama lašinė skysčių infuzija.

·         Antibiotikai bronchiolito gydymui neskirtini, nes ligą dažniausiai sukelia virusai. Tačiau jie skiriami, esant sunkiai ligos eigai, kai manoma, kad greta yra ir kita - bakterinė - infekcija, ypač kai pastebimi tam tikri pokyčiai plaučių rentgenogramoje.

·         Kvėpavimo takų spazmui, švokštimui, kosuliui palengvinti skiriami bronchus plečiantys vaistai, tokie kaip įkvepiamieji salbutamolis ar adrenalinas. Kartais bronchiolitui gydyti skiriami gliukokortikosteroidai (hormonai).

·         Rizikos grupės vaikams, ypač kurių nusilpęs imunitetas, gali būti skiriami specifiniai priešvirusiniai vaistai, tačiau jų vartojimą riboja preparatų brangumas.

 


Bronchiolito profilaktikai svarbu:

·         Vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis.

·         Rankų higiena.

·         Vengti pasyvaus kūdikių rūkymo.

·         Kiek įmanoma trumpesnė gydymo stacionare trukmė.

·         Stiprinti vaikų imunitetą.

·         Vėdinti patalpas.

·         Specifinę profilaktiką prieš respiracinį sincitinį virusą rekomenduojama duoti kas mėnesį RSV piko metu neišnešiotiems vaikams, sergantiems sunkia lėtine plaučių ar kita gretutine patologija iki 2-jų metų amžiaus.

Ligos aprašymą parengė daktarė Raimonda Užkuraitytė


Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000

Bronchiolitas | Pasveik.lt