Pasaulyje labai paplitusi arbovirusų sukeliama liga, pasireiškianti karščiavimų, raumenų ir sąnarių skausmais bei hemoraginiu bėrimu.
Etiologija
Sukėlėjas yra nedidelis 17–25 μm arbovirusų grupės Flaviviridae šeimai priklausantis virusas. Jis turi savitų temperatūrai atsparių (termostabilių) ir grupinių temperatūrai neatsparių (termolabilių) antigenų. Pastarasis yra bendras su geltonojo drugio, japoninio ir Vakarų Nilo encefalitų sukėlėjais, bet nesukelia kryžminio imuniteto šioms ligoms.
Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas
Liga paplitusi visame pasaulyje tarp 42° šiaurės ir 40° pietų platumų, t. y. Azijoje, Afrikoje, Amerikoje, Ramiojo vandenyno salose. Pastaraisiais metais ji diagnozuota Tailande, Polinezijoje, Indijoje, Singapūre. Ši liga nustatoma beveik 100 pasaulio šalių, t. y. šalyse, kur gyvena apie du penktadaliai pasaulio gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas metai liga plinta į naujas teritorijas. Ligos sukėlėją žmogui perduoda uodai (Aedes aegypti, haemagogus ir sabethes), ypač jų patelės, kurios prisitaikiusios gyventi mieste. Dengės karštligė yra miestų liga, kur uodai gyvena gyvenamosiose patalpose ir dauginasi vandens telkiniuose. Kita šių uodų ypatybė – jie kanda žmogų dieną. Šiems virusams būdingas tropizmas smulkioms kraujagyslėms ir centrinei nervų sistemai.
Klinikiniai požymiai
Inkubacinis laikotarpis yra 2–7 paros, bet gali trukti iki 15 parų. Ligos pradžia ūminė, panaši į gripą, sukelia karščiavimą ir galvos skausmą. Tenka pažymėti, kad šios ligos simptomai yra labai polimorfiški, t. y. ligos požymiai karščiavimas, šalčio krėtimas, galvos skausmas su sąmonės pritemimu, stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai, kojų ir rankų eriteminis ir papulinis bėrimas. Objektyviai – padidėja limfmazgiai ir kepenys. Dažniausiai ligos eiga yra gerybinė, ligoniai per savaitę savaime pasveiksta.
Kartais po trumpo pagerėjimo staiga ligonio būklė labai pablogėja, atsiranda kraujavimas iš nosies ir dantų smegenų, hemoraginis bėrimas. Dažniausiai tai būna 2–5 ligos dienomis ir tokia baigtis gali būti neprognozuojama. Sveikimo laikotarpis dažniausiai būna labai ilgas.
Diagnostika
Ligos diagnozė nustatoma suradus sukėlėją kraujyje pirmosiomis ligos dienomis, taip pat atlikus serologinius tyrimus – komplemento surišimo, neutralizacijos reakcijas su antikūnų titro didėjimu.
Gydymas
Nėra jokio gydymo, išskyrus simptominį. Vartojami karštį mažinantys vaistai, bet negalima skirti aspirino ir salicilatų, nes jie gali sukelti kraujavimą į skrandį. Temperatūrą mažina paracetamolis ir paciento ventiliacija, šaltas dušas. Skiriama rehidratacija įprastiniais tirpalais. Jeigu yra hemoraginė forma, pacientas guldomas į intensyviosios terapijos skyrių ir skiriamas simptominis gydymas.
Profilaktika
Skiepų nėra. Apsisaugoti nuo uodų įkandimo rekomenduojami uodus atbaidantys tepalai (baidikliai) ir kremai, kurių sudėtyje yra DEET. Juo daugiau kreme yra šios medžiagos, juo ilgiau jis veikia. Grįžus į namus būtina išsimaudyti ir pašalinti tepalo likučius. Tepalas, kuriame yra 35 % DEET, apsaugo iki 10–12 valandų. Kitos priemonės, apsaugančios nuo uodų įkandimo, yra tos pačios, kaip aprašytos bendruose patarimuose keliautojams. Žmogus, sugrįžęs iš atogrąžų kraštų ir per savaitę sukarščiuojantis, gali sirgti maliarija arba Dengės karštlige. Sukarščiavus vėliau kaip po savaitės, ši karštligė atkrinta.
Svarbu žinoti:
- Dengės karštligė yra labai plačiai pasaulyje paplitusi liga.
- Sukėlėjai yra Flaviviridae šeimos atstovai, turintys tropizmą smulkioms kraujagyslėms ir CNS.
- Ligos sukėlėją žmogui perduoda uodai, gyvenantys mieste ir kandantys žmogų dieną.
- Liga prasideda į gripą panašiais simptomais, hemoraginiu bėrimu, sunkiais atvejais – kraujavimu.
- Gydymas tik simptominis, skiepų nėra.
- Profilaktikai rekomenduojami uodus atbaidantys tepalai arba kremai ir bendros apsaugos nuo uodų priemonės.
Alvydas Laiškonis "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009