Depresija, liūdesys po gimdymo

 

Liūdesys po gimdymo (motinystės liūdesys) – nuotaikos sutrikimas, kurį patiria beveik 50 proc. moterų 3-6-ąją dieną po gimdymo. Dažniausi simptomai: nemiga, verksmingumas, prislėgta nuotaika, nerimas, negalėjimas sutelkti dėmesio, dirglumas. Šie simptomai neryškūs ir praeina per kelias dienas ar valandas. Dažniausiai pakanka artimųjų paramos ir dėmesio. Gydytojas turi nuraminti moterį ir paaiškinti, jog šie pokyčiai įprasti ir praeinantys.

 

Depresija

 

Depresija po gimdymo būna 8-15 proc. moterų. Simptomai dažniausiai išryškėja 2-3-iąjį mėnesį po gimdymo. Depresijos po gimdymo simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjęs dėmesys aplinkai, bet kokiam užsiėmimui ar veiklai, nemiga ar mieguistumas, ryškiai sumažėję ar padidėję apetitas bei kūno svoris, psichomotorinis aktyvumas, nuovargis, beviltiškumo, nereikalingumo, kaltės jausmas, sutrikęs gebėjimas galvoti, sutelkti dėmesį, pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę. Šiai depresijai gydyti tinka psichoterapija, = prireikus psichiatras skiria gydymą.

• Neramių kojų sindromas – dažniausias judėjimo sutrikimas nėščiosioms, apibūdinamas nemaloniais galūnių pojūčiais, kurie pasireiškia ramybės būsenoje vakarais bei naktimis ir sumažėja judinant kojas.

• Objektyvaus neurologinio tyrimo metu patologijos nenustatoma. Nėščiųjų neramių kojų = sindromas dažniausiai siejamas su geležies ir folatų stoka, kurios gydymas paprastai palengvina jo simptomus.

 

Pogimdyminė psichozė

 

Pogimdyminė psichozė – psichikos sutrikimas, kuris atsiranda arba pasunkėja moteriai po gimdymo ir pasireiškia sunkia depresija bei kliedesiais. Pogimdyminė psichozė gali būti simptominė (dėl pogimdyminio sepsio) – dažniausiai su delyro simptomais ir endogeninė, pasireiškianti bipoliniais afektiniais sutrikimais (anksčiau vadinta maniakine depresine psichoze) arba šizofrenija. Tai sunkiausias ir pavojingiausias psichikos sutrikimas pogimdyminiu laikotarpiu.

Pogimdymine psichoze serga 1-2 iš 1000 gimdyvių. Ja susirgti didesnė rizika yra toms moterims, kurių giminėje yra sirgusiųjų nuotaikos sutrikimais arba anksčiau jos pačios jais sirgo. Dažniausiai psichozė būna po pirmojo gimdymo. Pogimdymine psichoze susergama dėl fiziologinių organizmo permainų, staiga pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir dėl psichinės įtampos – baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų santykių šeimoje, nelaukiamo nėštumo, nesėkmingos santuokos. Pats gimdymas psichozės nesukelia.

 


Pogimdyminė psichozė dažnai išryškėja 2-3-iąją dieną, kartais 2-3-iąją savaitę po gimdymo. Gimdyvę pradeda kankinti fizinis ir psichinis silpnumas, ji pasidaro ypač jautri, greitai pervargsta, sutrinka miegas, apima liguista baimė dėl kūdikio. Stiprėjant baimei, apima depresija, darosi liūdna, niekas nedomina, nėra dvasinės pusiausvyros, viskas slegia, gyvenimas atrodo be prošvaisčių.

Neretai moterys nepasakoja apie savo išgyvenimus, apie juos galima spręsti tik iš išvaizdos. Jų veidas būna kenčiantis, liūdnas, tvirtai sučiauptos lūpos, jų kampai nusvirę žemyn, antakiai suraukti, kaktos raumenys įtempti, išvagoti vertikalių raukšlių. Moteris būna pasyvi, nejudri, jai sunku papasakoti apie savo būseną. Jos balsas būna tylus, dažnai kalba pašnibždomis, su pauzėmis, atodūsiais, mąsto lėtai. Depresiją dažnai lydi kliedesiai ir haliucinacijos. Moteriai atrodo, kad pakeitė arba pakeis jos vaiką, jos vaikas atrodo kitoks. Ji sako, kad yra našta kitiems, kad nebus gera motina savo vaikui, todėl geriau nusižudyti. Kartais, norėdama apsaugoti savo vaiką nuo būsimų kančių, mano, kad geriau jį nužudyti.


Po gimdymo daugumai moterų padidėja emocinis labilumas, jautrumas. Šie sutrikimai praeina savaime. Ryškesnės psichopatologijos nebūna. Psichikos sutrikimų gali būti po narkozės, pavyzdžiui, po cezario pjūvio operacijos.

Psichika gali sutrikti dėl somatinių ir neurologinių ligų. Reikia ištirti, ar nėra infekcijos, ar nesutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, nėščiųjų toksikozė ir kt. Jeigu moteris nepradedama laiku gydyti, gali grėsti pavojus jai ir vaikui (iki nužudymo ir savižudybės). Vienoje studijoje nurodoma, kad 5 proc. tokių pacienčių nusižudė, 4 proc. nužudė savo kūdikį (H.J.Kaplan, B.J.Sadock). Geros prognozės galima tikėtis, jeigu yra artimųjų parama, geras priešliginis ir paties sutrikimo gydymas.


Gydoma antidepresantais, trankviliantais, antipsichoziniais vaistais, šalinami uždegimo židiniai. Po gimdymo turi būti palaikomas ryšys su šeimos gydytoju. Jeigu yra sutrikusios psichikos požymių, būtina psichiatro konsultacija. Jeigu yra suicidinių minčių arba kliedesiai dėl kūdikio, negalima motinos palikti vienos su vaiku. Tokią moterį reikėtų gydyti stacionare.


Moteris iš anksto turi būti rengiama gimdymui ir motinystei. Nėščiajai ir gimdyvei reikia psichoterapeuto pagalbos. Taip pat psichologiškai reikia parengti nėščiosios šeimos narius, kad savo elgesiu nesukeltų moteriai psichikos traumų.

 

Iš knygos „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“ G. Drąsutienė ir kiti, Vilnius, 2005.


Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000