Išsėtinė sklerozė


 

Ligos apibūdininmas
 
Išsėtinė sklerozė tai demienilizuojanti centrinės nervų sistemos liga. Sergančiųjų išsėtine skleroze smegenyse randama autoimimuninių uždegimo požymių.
 
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
 
Sklerozinės plokštelės daugiausia susidaro apie smegenų skilvelius, smegenėlėse, smegenų kamiene. Nuo plokštelių buvimo vietos priklauso ligos komplikacijos, simptomai, ligos eigos sunkumas bei sutrikusių funkcijų pobūdis. Dėl pažeidimų galvos smegenyse atsiranda padidėjęs raumenų tonusas, sustiprėja sausgyslių refleksai, įvairūs jutimo sutrikimai, dilgčiojumai, galūnių tirpimai, skausmai.
 
Ligos pažeidžiami asmenys
 
Pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 1 milijonas žmonių. Lietuvoje išsėtine skleroze serga apie 5000 žmonių, kasmet registruojama daugiau nei 80 naujų ligos atvejų. Moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai. Dažniausiai susega jauni ir vidutinio amžiaus asmenys.
 
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
 
Tiksli ligos priežastis nėra aiški. Manoma, kad tai gali būti tam tikrų infekcijų padariniai ar dėl genetinų faktorių įtakos.
 
Ligos simptomai ir požymiai
 
Pagrinde vyrauja motorinės ir jutimų sutrikimų simptomatika. Susitiprėja sausgyslių refleksai, padidėja raumenų tonusas, nustatomas patologinis Babinskio refleksas. Jutimo sutrikimai gali būti labai įvairūs ir sunkiai apibūdinami net paties ligonio. Tai ir įvairūs dilgčiojimai, tirpimai, veržimas, ,,nemalonus jutimas" galūnėse, skausmas. Pažeidus regos nervą gali atsirasti akiduobės srities skausmas, sparčiai silpnėja ar kuriam laikui prarandama rega. praėjus neuritui rega atsistato. Dėl galvinių nervų pažeidimo gali pasireikšti dveijinimasis akyse, sutrikusi kalba, galūnių drebulys (tremoras).
Esant pažeidimams smegenėlese gali atsirasti eisenos sutrikimai, kuriems progresuojant ligonis nebegali judėti, tai gali būti ligonio invalidumo priežastimi.
Vėlesnėse ligos stadijose gali atsirasti kitų organų sutrikimai.
 
Kiti išsėtinės sklerozės požymiai: nuovargis, silpnumas, vėlesnėse stadijose pažinimo funkcijos sutrikimai. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuotaikų kaita, depresija.
 
Ligos diagnostika
 
Išsėtine sklerozė diagnozuojama įvertinus ligonio nusiskundimus, ligos progresavimo istoriją, atlikus neurologinį ištyrimą. informatyviausia magnetinio rezonanso tomografija. Joje būna matomi smegenų demienlinizacijos židiniai. Sergantiems išsėtine skleroze būdingų pakitimų randama ir smegenų skystyje.
 
Ligos gydymas
 
Išsėtinė sklerozė nėra išgydoma, tačiau yra priemonių ir vaistų, kurie efektyviai kontroliuoja ligos eigą, pagerina bendrą būklę, retina paūmėjimus, apsaugo ar bent jau atitolina neįgalumą.
Autoimuninio suaktyvėjimą slopina gliukokortikosteroidais, taikoma plazmoforezė. Ligos eigos modifikavimui skiriamas gydymas interferonu beta 1a arba beta 1b, glatiramero acetatu. Esant agresyviai ligos eigai dažnai skiriama imunosupresentai. Didelė viltis išsėtinės sklerozės gydymui siejama su monokloninių antikūnių preparatais.
 
Ligos esmė
 
Išsėtinė sklerozė yra nervų sistemą pažeidžianti liga, kuriai būdingas padidėjęs raumenų tonusas, sustiprėja sausgyslių refleksai, įvairūs jutimo sutrikimai, dilgčiojumai, galūnių tirpimai, skausmai. Liga nėra pagydoma, tačiau yra priemonių ligos eigai kontroliuoti.
Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000