Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Klimaksas – tai fiziologinis moters gyvenimo perėjimas iš reprodukcinio periodo į menopauzę, kurio metu amžinių pokyčių organizme fone dominuoja involiuciniai procesai reprodukcinėje sistemoje.Pereinamuoju laikotarpiu išskirtina:
• Premenopauzė – periodas, kai atsiranda nežymių mėnesinių susilaikymų (1 kartą kas 3mėn.), gausesnių kraujavimų.
• Perimenopauzė – mėnesinių ciklas nereguliarus, bet jos būna dažniau nei kas 12mėn. Ilgi menstruacijų ciklai (kas 2-3mėn.) kaitaliojasi su trumpais (kas 10d.).
• Menopauzė – tai mėnesinių nebuvimas 12 mėnesių laikotarpyje.
• Postmenopauzė – laikotarpis, kai mėnesinių nėra daugiau kaip 12 mėnesių.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Klimakso metu kiaušidėse „išsenka“ folikulai, sutrinka hormonų gamyba, o tai turi įtakos daugelio organizmo sistemų (širdies ir kraujagyslių, vidinių endokrininių liaukų, lytinės, šlapimą išskiriančios, nervų ir kt. sistemų) veiklai.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Klimaksas yra fiziologinis (natūralus) procesas, kurį anksčiau ar vėliau išgyvena visos moterys. Normaliai klimaksas jokių simptomų nesukelia. Jei atsiranda simptomai trukdantys moteriai normaliai gyventi ir dirbti, bloginantys gyvenimo kokybę – tai vertinama kaip klimakterinis sindromas arba patologinis klimaksas. Jeigu klimakterinis sindromas atsiranda iki 40 m., tai ankstyvas klimaksas.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Klimakterinio periodo metu mažėja ir galiausiai visai pasibaigia moteriškų hormonų (estrogenų) gamyba kiaušidėse. Kuo moteriškų lytinių hormonų pusiausvyra sutrinka labiau, tuo simptomai ryškesni. Tai labiau būdinga lieknoms, nes riebalinis audinys taip pat gamina estrogenus, taigi jų trūkumas apkūnioms ne toks žymus. Menopauzė (mėnesinių išnykimas) dažniausiai prasideda apie 50-uosius metus.
Priešlaikinį klimaksą sukelia: rūkymas, ilgalaikiai stresai, dažni gimdymai ar abortai, ilgas maitinimas krūtimi, netinkama mityba, sunkus fizinis darbas, lėtinės ligos.
Ligos simptomai ir požymiai
Klimakteriniam periodui būdingi sekantys simptomai:
• karščio pylimas, prakaitavimas (ypač naktimis), širdies plakimas, galvos skausmas ir svaigimas, ūžimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, kraujospūdžio kitimas, galūnių tirpimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas;
• padidėjęs dirglumas, mieguistumas arba nemiga, energijos stoka, užmaršumas, negalėjimas susikaupti, nuotaikų kaita, lytinio potraukio sumažėjimas arba padidėjimas;
• makšties sausumas, nemalonūs ar skausmingi lytiniai santykiai, perštėjimas, deginimas išorinių lytinių organų srityje, šlapimo nelaikymas;
• odos sausumas, plonėjimas, raukšlėjimasis, plaukų sausumas, slinkimas, nagų lūžinėjimas, osteoporozė („kaulų išretėjimas“).
Gydytojas klimaksą patvirtina išklausęs moters skundus, ištyręs ją ginekologiškai. Galima nustatyti lytinių hormonų kiekį kraujyje.
Ligos gydymas
1. Nemedikamentinis gydymas
• psichoterapija
• organizmą stiprinančios ir tonizuojančios priemonės (gydomoji mankšta, svorio reguliavimas, racionali mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas).
2. Medikamentinis gydymas - pakaitinė terapija lytiniais hormonais. Vartojami estradiolio arba konjuguotų estrogenų deriniai su gestagenais. Moterims, kurioms pašalinta gimda, gestagenai neskiriami. Hormonai skiriami moterį ištyrus ir išsiaiškinus ar galima skirti hormonus.
Diagnozavus osteoporozę, skiriamas atitinkamas gydymas (žr. „Osteoporozė“).
Ligos esmė
1. Karščio pylimas, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, galvos svaigimas.
2. Padidėjęs dirglumas, energijos stoka, negalėjimas susikaupti, nuotaikų kaita.
3. Makšties sausumas, nemalonūs ar skausmingi lytiniai santykiai.
4. Odos, plaukų sausumas, nagų lūžinėjimas.
5. Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apibūdinimas
Klimaksas – tai fiziologinis moters gyvenimo perėjimas iš reprodukcinio periodo į menopauzę, kurio metu amžinių pokyčių organizme fone dominuoja involiuciniai procesai reprodukcinėje sistemoje.Pereinamuoju laikotarpiu išskirtina:
• Premenopauzė – periodas, kai atsiranda nežymių mėnesinių susilaikymų (1 kartą kas 3mėn.), gausesnių kraujavimų.
• Perimenopauzė – mėnesinių ciklas nereguliarus, bet jos būna dažniau nei kas 12mėn. Ilgi menstruacijų ciklai (kas 2-3mėn.) kaitaliojasi su trumpais (kas 10d.).
• Menopauzė – tai mėnesinių nebuvimas 12 mėnesių laikotarpyje.
• Postmenopauzė – laikotarpis, kai mėnesinių nėra daugiau kaip 12 mėnesių.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Klimakso metu kiaušidėse „išsenka“ folikulai, sutrinka hormonų gamyba, o tai turi įtakos daugelio organizmo sistemų (širdies ir kraujagyslių, vidinių endokrininių liaukų, lytinės, šlapimą išskiriančios, nervų ir kt. sistemų) veiklai.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Klimaksas yra fiziologinis (natūralus) procesas, kurį anksčiau ar vėliau išgyvena visos moterys. Normaliai klimaksas jokių simptomų nesukelia. Jei atsiranda simptomai trukdantys moteriai normaliai gyventi ir dirbti, bloginantys gyvenimo kokybę – tai vertinama kaip klimakterinis sindromas arba patologinis klimaksas. Jeigu klimakterinis sindromas atsiranda iki 40 m., tai ankstyvas klimaksas.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Klimakterinio periodo metu mažėja ir galiausiai visai pasibaigia moteriškų hormonų (estrogenų) gamyba kiaušidėse. Kuo moteriškų lytinių hormonų pusiausvyra sutrinka labiau, tuo simptomai ryškesni. Tai labiau būdinga lieknoms, nes riebalinis audinys taip pat gamina estrogenus, taigi jų trūkumas apkūnioms ne toks žymus. Menopauzė (mėnesinių išnykimas) dažniausiai prasideda apie 50-uosius metus.
Priešlaikinį klimaksą sukelia: rūkymas, ilgalaikiai stresai, dažni gimdymai ar abortai, ilgas maitinimas krūtimi, netinkama mityba, sunkus fizinis darbas, lėtinės ligos.
Ligos simptomai ir požymiai
Klimakteriniam periodui būdingi sekantys simptomai:
• karščio pylimas, prakaitavimas (ypač naktimis), širdies plakimas, galvos skausmas ir svaigimas, ūžimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, kraujospūdžio kitimas, galūnių tirpimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas;
• padidėjęs dirglumas, mieguistumas arba nemiga, energijos stoka, užmaršumas, negalėjimas susikaupti, nuotaikų kaita, lytinio potraukio sumažėjimas arba padidėjimas;
• makšties sausumas, nemalonūs ar skausmingi lytiniai santykiai, perštėjimas, deginimas išorinių lytinių organų srityje, šlapimo nelaikymas;
• odos sausumas, plonėjimas, raukšlėjimasis, plaukų sausumas, slinkimas, nagų lūžinėjimas, osteoporozė („kaulų išretėjimas“).
Gydytojas klimaksą patvirtina išklausęs moters skundus, ištyręs ją ginekologiškai. Galima nustatyti lytinių hormonų kiekį kraujyje.
Ligos gydymas
1. Nemedikamentinis gydymas
• psichoterapija
• organizmą stiprinančios ir tonizuojančios priemonės (gydomoji mankšta, svorio reguliavimas, racionali mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas).
2. Medikamentinis gydymas - pakaitinė terapija lytiniais hormonais. Vartojami estradiolio arba konjuguotų estrogenų deriniai su gestagenais. Moterims, kurioms pašalinta gimda, gestagenai neskiriami. Hormonai skiriami moterį ištyrus ir išsiaiškinus ar galima skirti hormonus.
Diagnozavus osteoporozę, skiriamas atitinkamas gydymas (žr. „Osteoporozė“).
Ligos esmė
1. Karščio pylimas, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, galvos svaigimas.
2. Padidėjęs dirglumas, energijos stoka, negalėjimas susikaupti, nuotaikų kaita.
3. Makšties sausumas, nemalonūs ar skausmingi lytiniai santykiai.
4. Odos, plaukų sausumas, nagų lūžinėjimas.
5. Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.