Kolitai

Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus

Ligos gydymas


Kolitai


Ligos apibūdinimas

Kolitai – tai imuninės kilmės uždegiminės žarnų ligos. Tai yra Krono liga ir nespecifinis opinis kolitas(NOK). Jei NOK pažeidžia tik storasias žarnas, tai Krono liga – visą žarnyną.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Virškinimo traktas prasideda burna, kuri pereina į ryklė o pastaroji į stemplę. Stemplė pereina į skrandį, šis į plonasias, pastarosios į storąsias žarnas ir baigiasi išange. Storoji žarna skirstoma į kylančiąją, gaubtinę, nusileidžiančiają, riestinę ir tiesiąją. Pagrindinė storžarnės funkcija yra išmatų suformavimas, reabsorbuojant iš fekalinių masių vandenį ir elektrolitus.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Per metus suserga 7,3 iš 100000 NOK ir 5,8 iš 100000 Krono liga, 116 iš 100000 serga NOK ir 133 iš 100000 serga Krono liga.
Tai išsivysčiusių šalių liga. Šiauriečiai ir miestų gyventojai serga dažniau nei pietiečiai ir kaimų gyventojai.
Sergantys kolitais turi didesnę riziką susirgti storžarnių vėžiu.
Dažniau serga baltosios rasės, žydų tautos atstovai.
Dažniausiais suserga jauni, 3 dešimtį sualukę asmenys, vaikai ir vyresni sudaro 10%.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Kolitai pasireiškia storosios žarnos gleivinės uždegimu, kuris sukelia jos išopėjimą, patinimą, skysčių ir elektrolitų netekimą.
Žmonės turi genetinį polinkį sirgti šia liga. Manoma, jog yra tam tikras mechanizmas pažeidžiantis žarnas, kurį sukelia imuninės sistemos atsakas į mikroorganizmus, maisto medžiagas (pvz pine baltymą). Imuninės ląstelės (leukocitai, limfocitai) ir antikūniai pažeidžia gleivinę.


Ligos simptomai ir požymiai

Požymiai priklauso nuo pažeidimo vietos, tačiau tiek Krono ligai, tiek NOK būdingas kraujingas viduriavimas, tenezmai (skausmingas dažnas noras tuštintis). Krono liga dažnai pažeidžia ir plonąsias žarnas, todėl pasireiškia pilvo skausmas, žarnų nepraeinamumo simptomai. NOK pilvo skausmai nebūdingi. Abiems ligoms būdingas silpnumas dėl anemijos. Krono liga gali komplikuotis fistulių (kanalėlių jungiančių žarnas ir odą) tarpvietėje atsiradimu.


Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus

Apžiūrint – svorio kritimas, anemijos požymiai (silpnumas, blyški oda), tarpvietėje stebimos fistulės. Liga gali komplikuotis artritais, akių pažeidimais (junginės uždegimas), odos ligomis (piodermija, bėrimas raudonais plotais), inkstų akmenligė, sklerozuojantis cholangitas (gelta), būdingas padidėjęs krešumas.
Laboratoriniai tyrimai.
Išmatų tyrimas – išmatų pasėlis nustatomos bakterijos, leukocitų, kraujo radimas.
Kraujas – padidėjęs leukocitų kiekis, eritrocitų nusėdimo greitis, geležies sumažėjimas, anemija, sumažėjęs bendras baltymo kiekis, sumažėjęs vitamino B12 kiekis.
Instrumentiniai tyrimai.
Rentgenograma – akmenys inkstuose, žarnos išsiplėtimas, nepraeinamumas.
Rentgenokontrastinis tyrimas – NOK – storžarnėje esti gleivinės pažeidmai, Krono ligos metu visame virškinimo trakte grindinio fenomenas su pertrūkiais.
Kompiuterinė tomograma – nurodo fistules, pūlinius.
Fistuliograma – nustatoma rentgeno ir kontrasto pagalba iš kur fistulė eina.
Kolonoskopija (lanksčiu teleskopu apžiūrima žarna) – tai esminis tyrimos metodas, nustatoma uždegimiškai pakitusi gleivinė, paimamas gabalėlis ištyrimui, nustatomi pakitimai būdingi NOK ar Krono ligai (granuliomos).
Sigmoidoskopija ( taip pat kaip ir kolonoskopija, tačiau apžiūrima tik riestinė žarna) – NOK nbustatyti.
Ezofagogastroduodenoskopija (lanksčiu teleskopu apžiūrima viršutinė virškinamojo trakto dalis) – Krono ligos atveju nustatomi stemplės, skrandžio, plonųjų žarnų pažeidimai.
Kapsulinė enteroskopija – tai su kamera imontuota kapsule, apžiūrimas žarnynas.


Ligos gydymas

Kolitai gali būti gydomi tiek vaistais, tiek chirurgiškai, tačiau dažniausiai abiem būdais.
Svarbiausiai pasiekti maksimalią gyvenimo kokybę ir pasiekti, kad būtų kuo ilgesnės remisijos, visiškai išgyjama retai.
Pagrindiniai vaistai yra aminosalicilatai ( sulfasalazinas ir mesalazinas). Jei nepadeda vartojami kortikosteroidai (prednizolonas, deksametazonas), imunosupresantai (azatioprinas, ciklosporinas, tumoro nekrozės faktoriaus inhibitoriai).
Krono ligos atveju dėl prisidėjusio pseudimembraninio kolito rizikos gydoma antibiotikais (metronidazoliu ir ciprofloksacinu).
Chirurginis gydymas: labai naudingas NOK atveju, nes pažeidimas apima tik storąją žarną ir ją pašalinus neatsikartoja. Krono ligos atveju gydomos komplikacijos (pašalinami susiaurėjimai, fistulės, kraujavimai), atliekamas dalinis žarnos pašalinimas.
Dieta – nėra žinomos nei vienos gero dietos, manoma,josg padeda pieno produktų atsisakymas.
Gydomi pilvo skausmai, viduriavimas.

Esmė
Pilvo skausmas.
Viduriavimas.
Silpnumas.
Anemija.
 

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000