Laimo liga

Laimo liga (Laimo Boreliozė)- tai iksodinių erkių pernešama sisteminė infekcinė liga, kurią sukelia spirocheta- Borrelia burgdorferi sensu lato.


Įsisiurbus erkei, spirochetos patenka į odą. Po 2-32 dienų Borelijos migruoja lokaliai aplink erkės įkandimo vietą, toliau plinta limfagyslėmis, sukeldamos tos srities limfmazgių padidėjimą, arba išplinta krauju į kitas odos sritis ar kitus organus. Nors Laimo ligos metu gali būti pažeidžiama bet kuri kūno dalis, tačiau dažniausiai pažeidžiami organai yra oda, nervų sistema, sąnariai ir širdis.


Europoje kasmet nustatoma apie 85 000 Laimo ligos atvejų. JAV užregistruojama 15-20 000 Laimo ligos atvejų kasmet,  Lietuvoje- apie 1500 susirgimų kasmet. Laimo liga pasitaiko tarp visų rasių žmonių, tačiau baltaodžiams ji diagnozuojama dažniau. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, galima išskirti dvi amžiaus grupes, kurioms dažniausiai nustatoma Laimo liga.  Tai yra 5-14 metų vaikai ir 30-49 metų amžiaus suaugę asmenys. Erkės dažniausiai  įsisiurbia į tas vietas, kur natūraliai susidaro kliūtis joms toliau judėti (pakinklio duobė, pažastis, kirkšnis) arba vietose, kur toliau judėti trugdo prispausti rūbai. Taip pat nereta erkių įsisiurbimo vieta yra krūtinė ir liemuo. Vaikams dažniausiai erkės įsisiurbia plaukuotoje galvos dalyje.


Laimo ligos sukėlėjas yra bakterija, vadinama Borrelia burgdorferi sensu lato. Tai gram neigiama bakterija, priklausati spirochetų šeimai. B. burgdorferi s.l. yra keletos rūšių. JAV Laimo ligą sukelianti rūšis yra  B. burgdorferi sensu stricto., o Europoje dažniausiai pasitaiko B. afzelii ir B. garinii, rečiau B. burgdorferi s.s., retai pasitaiko B. valaisiana. Spirochetos gyvena erkių organizme ir tam tikrų gyvūnų rūšių  kraujyje: vabzdžiaėdžiuose gyvūnuose, graužikose, kiškiuose, paukščiuose. Užkratą perneša iksodinės erkės (Ixodes Ricinus ir Ixodes Persulcatus). I. Ricinus tampa aktyvios pavasarį  (maždaug nuo Balandžio mėn.)  ir gali likti aktyvios iki vėlyvo rudens (maždaug iki Spalio mėn.). I. Persulcatus būna aktyvios pavasarį  ir retai aktyvios rudenį. Užkrėsti žmogų gali tiek suaugusi erkės patelė, tiek nimfa. Kad erkė užkrėstų spirochetomis, ji turi išbūti įsisiurbusi bent 24valandas.


Klinikinis Laimo ligos pasireiškimas gali būti suskirstytas į tris stadijas. I stadijoje  erkės įsisiurbimo vietoje 2-32 dienos po infekuotos erkės įkandimo atsiranda žiedo pavidalo  paraudimas, ryškiais kraštais, vadinamas lėtine migruojančia eritema. Paraudimo vietoje oda gali būti jautri, šiltesnė. Bėrimas didėja po keletą centimetrų per dieną. Negydant migruojanti eritema  išnyksta per keletą savaičių. Kai kuriems pacientams Laimo ligos pradžioje gali atsirasti dauginės raudonos dėmės odoje. Daliai pacientų odos bėrimo išvis neatsiranda. Rečiau pasitaikantis odos pažeidimas yra limfocitoma. Tai yra melsvai raudonas mazgelis ar plokštelė erkės įkandimo vietoje(ausų spenelių, krūties spenelių, kapšelio srityje).   Kiti simptomai, būdingi pirmai Laimo ligos stadijai, gali būti: drebulys, karščiavimas(dažniausiai subfebrilus), galvos skausmas, nuovargis, sąnarių, raumenų skausmas, padidėję limfmazgiai, bėrimai.

Nepastebėjus ir nepradėjus gydyti Laimo ligos pirmoje stadijoje, per keletą savaičių nuo užsikrėtimo prasideda išplitusi infekcija (II stadija). Daliai pacientų(15-20proc.) gali atsirasti neurologiniai sutrikimai, kaip meningitas ar meningoencefalitas, kaukolės neuritai(dažniausiai veidinio nervo parezė), radikuloneuropatijos. Gali pasireikšti  sąnarių, raumenų skausmai, artritai, odos pažeidimas(dauginė eritema), akių pažeidimas (pvz.:konjugtyvitas). Retais atvejais (apie 8proc.) pasitaiko širdies pažeidimų: širdies ritmo sutrikimai, miokarditas, perikarditas, širdies nepakankamumas.

III stadija šiais laikais pasitaiko retai, negydant ligos - tai lėtinė Laimo Boreliozė. Jai būdinga odos pažeidimas(lėtinis atrofinis akrodermatitas), pasitaikantis vyresnėms moterims; keletos sąnarių artritas(dažnai pažeidžiami kelių sąnariai, jie  būna labiau patinę nei skausmingi, šilti); vėlyvas nervų sistemos pažeidimas(lėtinis progresuojantis encefalomielitas, polineuropatijos, demencija).


Liga įtariama remiantis epidemiologine anamneze (erkės įkandimas, lankėsi miške) ir nustačius tipiškus klinikinius požymius. Laimo ligai patvirtinti tiriami antikūniai prieš B. Burgdorferi kraujyje. IgM antikūniai atsiranda po 2-4 savaičių išryškėjus  migruojančiai eritemai, o IgG antikūniai po 6-8 savaičių. Todėl  antikūniai turi būti tiriami praėjus pakankamai laiko nuo erkės įsisiurbimo, t.y. maždaug po mėnėsio. Tačiau  antikūnių tyrimas kraujyje gali būti netikslus vartojant antibiotikus. Esant nervų sistemos ar sąnarių pažeidimo požymių, gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatyti Borelijas smegenų skystyje ar sąnariniame skystyje, arba nustatyti Borelijų nukleorūgštis PGR metodu.


Ankstyvos Laimo ligos stadijos gydymui skiriami geriamieji antibiotikai, dažniausiai  Doksiciklinas, Amoksicilinas(vaikams, nėščioms ir maitinančioms  moterims) ar Cefuroksimas. Dažniausiai antibiotikas skiriamas 2-3 savaites. Esant II-III stadijai, antibiotikus tenka skirtį į veną( pvz.: ceftriaksonas, penicilinasG), arba ilgesnį laiką(3-4savaites).


Vengti vietų, kur gali būti erkių: miškai, aukšta žolė.  Einant į mišką, dėvėti aprangą ilgomis rankovėmis, kelnes susikišti į kojines, užsidėti šviesius rūbus, nes ant jų geriau pastebėsite ropojančias erkes. Purkšti batus, kojines repelentu nuo erkių. Grįžus iš vietovių, kur galėjo būti erkių, atidžiai apžiūrėti kūną, radus įsisiurbusią erkę, kuo greičiau ją pašalinti, nes kuo trumpiau erkė būna įsisiurbusi, tuo užsikrėtimo tikimybė mažesnė. Jei buvo įsisurbusi erkė, iki 2 mėnesių stebėti, ar neatsiranda įkandimo vietoje paraudimo ar kitų būdingų Laimo ligai simptomai.


Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000