Limfomos

Ligos

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežąstys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydymas

Ligos esmė


Limfomos


Ligos

Apibūdinimas
Limfoma – tai piktybinis limfocitų dauginimasis. Pagal histologinius duomenis, ligos eigą ir vystymąsi skiriamos Hodžkino limfoma (žiūrėti Hodžkino limfoma), ne – Hodžkino limfoma, lėtinė ir ūminė limfocitinės limfomos/leukemijos, plazmocitoma. Ne – hodžkino limfoma – tai limfomos histologiškai be Štenbergo – Reedo gigantiškųjų ląstelių ir yra labai įvairios. Ne visos pažeidžia limfmazgius.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Pažeidžiama limfmazgiai, oda, kaulai, žarnos, centrinė nervų sistema, plaučiai. Pažeidimai pasireiškia gleivinėse, kur esti limfinio audinio. Daugindamasi ir augdama kauluose limfoma pažeidžia kaulų čiulpus.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Dažniausiai serga vyresni žmonės, B limfocitų limfoma pikas yra per pirmuosius 2 gyvenimo dešimtmečius. AIDS pacientai serga 1000 kartų dažniau. Per metus suserga 1 iš 10000, sergamumas vis didėja, manoma dėl padidėjusios saulės spinduliuotės, cheminio užterštumo, ŽIV paplitimo. Vyrai serga dažniau nei moterys santykiu 1,5:2.


Ligos priežąstys ir rizikos veiksniai

Tai priežastys pažeidžiančios limfocitų DNR. Tai sukelia virusai (HTLV1, Epstein – Barro, Herpes virusas), bakterijos – ilgametė skrandžio Helicobakter pylori infekcija išaukia su gleivine susijusio limfinio audinio limfoma (infekciją pagydžius galima pagydyti ir limfomą). Taip pat lemia genetiniai veiksniai.


Ligos simptomai ir požymiai

Dažnai besimptomė, gali būti limfadenopatija, nelimfiniai odos, kaulų, žarnų pažeidimo požymiai. Galimas visų kraujo ląstelių sumažėjimas pasireiškiantis anemija, infekcijomis, kraujavimais. Sisteminiai požymiai kaip ir Hodžkino limfomos (žiūrėti Hodžkino limfoma).

Gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Siptomai ir požymiai yra skurdūs, tad svarbus yra kaulų čiulpų biopsijos atlikimas. Pakitusio limfmazgio biopsija, pakitusio audinio biopsija (endoskopuojant paimama pakitusi skrandžio gleivinė) ir histologinis ištyrimas nustato diagnozę. Rentgeno nuotrauka, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas nurodo pakitusius audinius ar limfmazgius (pilve, dubenyje). Įtariant CNS pažeidimą galimas smegenų skysčio citologinis tyrimas. Laboratoriniai tyrimai kaip ir Hodžkino limfomos (žiūrėti Hodžkino limfoma).


Ligos gydymas

Pagal histologinius duomenis santykinai ne – Hodžkino limfomos skirstomos į nedidelio piktybiškumo ir didelio piktybiškumo. Tai apsprendžia gydymą.
Nelabai piktybiška lokalizuota limfoma – jei besimtomė galima ir negydyti. Gali būti taikoma radioterapija, paliatyviai skiriama chemoterapija (pvz. chlorambucilas, COP schema). Nelabai piktybinė difuzinė limfoma – polichemoterapija, laikinai ligą galima kontroliuti su monokloniniais antikūnai prieš B ląstelių CD20 antigeną (rituximab), kaulų čiulpų transplantacija.
Labai piktybiška – lokalizuota (~15%) galima radioterapija, difuzinė (išplitusi) – polichemoterapija (CHOP schema).
Nelabai piktybiška progresuoja lėtai, ~50% sergančių lokalizuota forma pasveiksta, ligoniai, kuriems yra generalizuota stadija nepasveiksta, gydant gyvena nuo 2 iki 10 metų, nuolatinėje ambulatorinėje priežiūroje.
Labai piktybiška progresuoja greitai, negydant išgyvenama savaites, mėnesius. Lokalizuota stadija apie pusę pasveiksta, difuzinė – prailginama gyvenimo trukmė.


Ligos esmė

Limfocitų piktybinis susirgimas.
Kraujavimai.
Infekcijos.
Anemija.
Chemoterapija.
Radioterapija.
 

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000