Miokardo infarktas

Ligos apibūdinimas

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos Širdies smūgis nustatomas remiantis minėtais simptomais, be to papildomai atliekami tyrimai:

Ligos gydymas

Ligos

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos pavojų susirgti šia liga didina:


Miokardo infarktas


Ligos apibūdinimas

Miokardo infarktas (širdies smūgis) – tai širdies raumens (miokardo) ląstelių pažeidimas ir žūtis, kuriuos sukelia deguonies stoka dėl kraujotakos sutrikimo širdį maitinančiose kraujagyslėse.


Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Dažniau serga vyrai, ypač rūkantys, turintys viršsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys cukriniu diabetu. Sergamumas didėja su amžiumi.


Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Širdies raumuo ir kraujagyslės.


Ligos simptomai ir požymiai

Miokardo infarktą galima įtarti, jei pasireiškia:
1. Skausmas:
a. stiprus gniaužiantis, plėšiantis ar deginantis;
b. jaučiamas už krūtinkaulio ar šalia jo;
c. dažnai plinta į kairiąją ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, rečiau – į nugarą, viršutinę pilvo dalį;
d. gali pasireikšti tiek ramybėje, tiek fizinės ar emocinės įtampos metu;
e. trunka ilgai, virš 10min.
f. nepraeina nuo poilsio ar panaudojus nitroglicerino.
2. Kiti simptomai:
a. dusulys;
b. silpnumas, galvos svaigimas;
c. šaltas prakaitas;
d. pykinimas ir/arba vėmimas.
Nedidelei daliai žmonių, patiriančių miokardo infarktą, skausmo gali ir nebūti. Beskausmis infarktas dažnesnis sergantiems cukriniu diabetu. Tokiems žmonėms ši liga diagnozuojama pavėluotai arba atsitiktinai.


Ligos Širdies smūgis nustatomas remiantis minėtais simptomais, be to papildomai atliekami tyrimai:

- EKG (elektrokardiograma) – atsiranda ligai būdingi kreivės pakitimai;
- širdies pažeidimo žymenų nustatymas – pažeidus širdies raumenį, į kraują patenka jame buvusios medžiagos;
- širdies echoskopija (ultragarsinis tyrimas) – apžiūrima pažeista širdies dalis;
- koronarografija – į vainikines širdies kraujagysles suleidžiamas dažas ir rentgeno pagalba nustatoma kraujotakos sutrikimo vieta. Tyrimas dėl savo sudėtingumo atliekamas tik didelėse ligoninėse.


Ligos gydymas

1. Pirmoji pagalba:
a. nitroglicerinas po liežuviu;
b. deguonies tiekimas;
c. kuo greitesnis nuskausminimas (suleidžiamas morfijus);
d. aspirinas (ar kitas kraujo krešėjimą mažinantis vaistas).


Ligos

2. Gydymas ligoninėje:
a. procedūros, derinamos su koronarografija:
i. trombolizė – į kraujotaką suleidžiami vaistai, ištirpdantys krešulį;
ii. angioplastika – susiaurėjusios kraujagyslės išplečiamos balionėliu;
iii. stentavimas – išplėsta vieta sutvirtinama specialiu tinklo pavidalo vamzdeliu, kuris palaiko atvirą kraujagyslės spindį.
b. vaistai:
i. nitroglicerinas į veną – gerina kraujo pritekėjimą į širdį;
ii. heparinas – skystina kraują;
iii. beta-blokatoriai – mažina deguonies poreikį lengvindami širdies darbą.
iv. AKF inhibitoriai – apsaugo nuo vėlesnių širdies raumens struktūros pokyčių.
c. operacija:
i. šuntavimas – paėmus kraujagyslę iš kitos kūno vietos (dažniausiai stambią kojos veną), sukuriamas aplinkkelis kraujui tekėti iš aortos (pagrindinės kūno kraujagyslės) į vainikines arterijas.


Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Infarktas ištinka, kuomet vainikinėse (koronarinėse) kraujagyslėse, maitinančiose širdį, sutrinka kraujo tekėjimas. Kraujotaką sutrikdo susidaręs kraujo krešulys (trombas), dažniausiai aterosklerozės pažeistoje vietoje. Dėl deguonies stokos apmiršta širdies raumens dalis, kuri nebegali atlikti savo darbo.


Ligos pavojų susirgti šia liga didina:

1. Nuo žmogaus nepriklausantys veiksniai:
a. amžius;
b. vyriška lytis;
c. paveldėjimas.
2. Veiksniai, kurių galima išvengti ar koreguoti:
a. rūkymas;
b. alkoholio vartojimas;
c. stresas;
d. fizinio aktyvumo stoka;
e. viršsvoris ir nutukimas;
f. cukrinis diabetas;
g. padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertenzija);
h. padidėjęs riebalų kiekis kraujyje (hiperlipidemija).

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000