Rachitas

Doc. A. Vingras

 

Rachitas – medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio metu dažniausiai pakinta kalcio ir fosforo apykaita, taip pat nustatomi lipidų oksidacijos, baltymų, mikroelementų (geležies, vario ir kt.) metabolizmo pokyčiai. Anksčiau buvusi dažna pirmųjų dvejų metų vaikų liga, dabar, vykdant visuotinę ir adekvačią profilaktiką, labai suretėjo, nebepasitaiko sunkios eigos ir formos rachito.

Pagrindinė rachito atsiradimo priežastis yra vitamino D, kuris į organizmą patenka su maistu, stoka bei per maža jo gamyba odoje, ją veikiant ultravioletiniams spinduliams.


Kuo gestacinis amžius mažesnis, tuo anksčiau atsiranda ligos simptomai. Išnešiotiems kūdikiams jų aptinkama jau 6–8 gyvenimo savaitę. Pradinis ligos periodas užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, t. y., priklauso nuo kalcitriolio trūkumo išreikštumo (laipsnio). Pirmiausia pažeidžiama centrinė ir vegetacinė nervų sistemos. Būdinga:

  • irzlumas, dirglumas, neramumas;
  • negilus miegas;
  • raumenų tonuso sumažėjimas;
  • raudonasis dermografizmas;
  • gausus prakaitavimas, ypač galvos lipniu prakaitu;
  • niežti odą, trina pakaušį, šis nuplinka;
  • kai ignoruojama asmens higiena – prakaitinis bėrimas, iššutimai;
  • nemalonus šlapimo kvapas (braukiant pirštu vystyklą pajuntamas smulkus smėliukas).

Pradinio periodo gale:

  • suminkštėja didžiojo momenėlio kraštai;
  • galvos siūlių sritys tampa skausmingos;
  • atsiranda pakaušio kaulų paslankumas (craniotabes).

Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000