Sąnarių skausmas

Sąnarių skausmas

I. Rusakevičiūtė

 

Etiologija

 

Sąnarių skausmų diferencinė diagnostika sudėtinga, nes šią patologiją gali sukelti labai daug priežasčių: įvairios kilmės uždegimai, ortopedinės-traumatologinės problemos, gerybiniai ar piktybiniai navikai, kraujotakos, sisteminės, degeneracinės ligos, metaboliniai susirgimai.


Diagnostika

 

Kruopšti anamnezė ir ištyrimas padeda nustatyti skausmo kilmę. Reikia išsiaiškinti galimą skausmų priežastį, pobūdį, trukmę, lokalizaciją, ryšį su funkcija ir kitus simptomus (karščiavimas, patinimas, odos pakitimai, svorio kritimas, miego sutrikimai ir pan.). Svarbūs gyvenimo anamnezės momentai, galintys turėti įtakos diagnostikai, yra šie: persirgtos ligos, ypač infekcinės (pvz., streptokokinis faringotonzilitas, gonorėja, tuberkuliozė), traumos, darbo pobūdis, vartoti vaistai, paveldimos ligos (stuburo ir sąnarių uždegimai, psoriazė, opinis kolitas, osteoporozė giminėje).

Reikia įvertinti viso judamojo aparato būklę (ar nėra patinimo, deformacijų, artrito požymių, skausmingų vietų palpuojant) ir funkcijos sutrikimus. Taip pat reikia įvertinti skaudamų sąnarių skaičių, tikslią skausmo lokalizaciją, stiprumą bei lydinčius simptomus.

Bendrosios apžiūros būdu įvertinama:

  • tam tikrų sąnarių skausmas vaikštant;
  • pacientui patogiausia padėtis;
  • stebima, kaip žmogus sėda, stoja, atlieka įprastą kasdieninę veiklą.

Specialiosios apžiūros būdu tiriama:

  • oda ir poodinis sluoksnis;
  • akys;
  • burna ir veidas;
  • apatinio žandikaulio smilkininiai sąnariai;
  • kaklas;
  • stuburas;
  • kvėpavimo sistema;
  • širdis;
  • sąnariai.

Tiriant sąnarius, reikia įvertinti:

  • patinimus, skausmingumą palpuojant;
  • randus, bėrimus;
  • deformacijas (plaštakų deviacijas, heberdeno, reumatoidinius mazgelius, „būgnų lazdelių“ pirštus);
  • nagus;
  • mechaniniam artritui būdingus požymius (sąnario užstrigimas).

Nesant objektyvių artrito požymių, reikia įtarti periartikulinius skausminius sindromus (būdinga, kad skausmas stiprėja judesių metu). Iš laboratorinių tyrimų, rekomenduojami šie tyrimai:

  • bendrasis kraujo tyrimas;
  • CRB, ENG;
  • šlapimo rūgštis (podagra), reumatoidinis faktorius;
  • baltymų frakcinė sudėtis (didėja γ frakcija);
  • komplimento titras (titras didėja sisteminių jungiamojo audinio ligų atvejais);
  • LE ląstelės (būdinga sisteminei raudonajai vilkligei);
  • ANA, ANCA, AMA.

Esant lokalizuotiems skausmams, patinimui, deformacijoms, rekomenduojama atlikti pažeistos srities simetrines rentgenogramas. Tačiau dauguma pokyčių pasireiškia vėlyvose stadijose, todėl rentgenologinis tyrimas gali būti neinformatyvus. Naudingiausias ir vertingiausias klinikinis tyrimas diagnozei patikslinti yra sąnarinio skysčio tyrimas. Dažniausios sąnarių skausmų priežastys ir skausmų pobūdis pavaizduoti 1 ir 2 lentelėse.

 

 


Gydymas

 

Dažniausiai gydymo tikslas yra sumažinti skausmus ir uždegimą, užtikrinti optimalią sąnarių veiklą. Visi atliekami gydymo kursai turi būti individualiai pritaikyti paciento reumatinės ligos formai ir būsenos rimtumui. Gydymo kursai suteikia tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį.

Trumpalaikį poveikį suteikia:

  • vaistai nuo uždegimo;
  • šaltis;
  • sąnario fiksacija (įtvaras, taip pat pagalbiniai vaikščiojimo įrankiai (lazda, ramentai ir kiti) padeda apsaugoti atitinkamus sąnarius nuo nereikalingos įtampos);
  • masažas (pagerina kraujotaką ir sušildo raumenį), fizioterapinės reabilitacinės priemonės. Ilgalaikį poveikį suteikia:
  • vaistai nuo uždegimo;
  • fizinio krūvio modifikavimas, kūno svorio reguliavimas, fizioterapinės reabilitacijos priemonės;
  • endoprotezavimas (jei sąnarys yra per daug pažeistas ir sukelia stiprų skausminį sindromą).

Anekdotai

archyvas