Toksokarozė

Tai helmintozė - parazitinių kirmelių arba jų lervų sukeliama liga. Dar kitaip vadinama “toksokariaze” – tai gyvūnų, dažniausiai šunų, askaridžių lervų sukelta liga, kuriai būdinga recidyvuojanti eiga, karščiavimas, eozinofilija, vidaus organų, akių pažeidimas.


Sukelėjas – gyvūnų askaridė, Toxocara canis ir Toxocara cati lervos.  T.canis ( 4 – 18 cm ilgio kirminas) parazituoja šunų, kačių, vilkų, lapių plonojoje žarnoje. Subrendusios patelės per parą produkuoja apie 200 000 kiaušinių, kurie su išmatomis pasišalina į aplinką. Esant palankiai dirvožemio temperatūrai ir drėgmei, per 2 -3 savaites kiaušiniuose subrėsta invazinės lervos, atsparios šalčiui, drėgmei, rūgščiai terpei. Žmogus gyvūnų askaridėmis užsikrėčia nuo užterštų rankų, su maistu bei vandeniu. Maži vaikai užsikrėčia su smėliu, kartais valgydami smėlį ar žemę. Tiesioginis kontaktas su šunimis taip pat gali kelti pavojų. Labai retai galima užsikrėsti valgant termiškai neparuoštus triušių, paukščių, kiaulių vidaus organus, mėsą.

Plonojoje žarnoje iš kiaušinių išsirita lervos ir pro gleivinę patenka į kraują. Jos nunešamos į kepenis, plaučius, širdį, inkstus, galvos smegenis, akis ir kitus organus bei audinius, kur siaurose kraujagyslėse jų migracija sustoja. Lervų migracija gali tęstis mėnesiais. Jos išlieka gyvybingos daugelį metų. Per ilgą laiką aplink lervas susidaro kapsulės, paskui jos suyra. Žmogaus organizme lervos niekada lytiškai nesubręsta, todėl toksokarais nuo žmogaus neužsikrečiama.

Svarbiausias invazijos šaltinis – šuniukai iki  3 mėnesių ir maitinančios kalės. Jauni šuniukai ir kačiukai toksokarais užsikrečia per motinos pieną. Apie 80% mažų šuniukų  turi askaridžių. Kalės dažnai apsikrečia pakartotinai nuo savo šuniukų.


Toksokarozės klinikiniai simptomai ir ligos baigtis priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, jų lokalizacijos, makroorganizmo imuninės būklės. Dažniausiai yra simptomų nesukelianti ligos forma. Tik imunoserologinai tyrimai parodo, kad pacientas užsikrėtęs toksokarais. Randami savitieji antikūnai ( IgM, IgG, IgA) tiriant serologiniais metodais. Kraujyje gali būti eozinofilija ir leukocitozė, padidejęs eritrocitų nusėdimo greitis, gali būti hipergamaglobulinemija, disproteinemija, padidėjęs transaminazių kiekis.

Simptominė toksokarozė skiriama į visceralinę formą ir akių formą.

Visceraline forma dažniau serga 1 – 4 metų vaikai, būdingas recidyvuojantis karščiavimas (dažniau subfebrilus), pulmoninis sindromas (kosulys, švokštimas, karkalai, rentgenologiškai – infiltratai,  t.y. granulomos plaučiuose), abdominalinis sindromas ( pilvo skausmas, meteorizmas, vėmimas, viduriavimas), padidėjusios kietos kepenys, atliekant ultragarso tyrimą jose randama granulomų, gali padidėti blužnis, limfmazgiai, gali išberti odą, išsivystyti artralgijos. Retai pažeidus centrinę nervų sistemą, galimi traukuliai, meningito, encefalito požymiai, o pažeidus širdį – miokardito simptomai ir požymiai.

Akių forma dažnesnė vyresniems vaikams. Migruojančių lervų pakliuvus į akių tinklainę, gyslainę, lešį, formuojasi granulomos, gali sutrikti rega. Pažeidimas dažniausiai vienpusis, nėra bendrųjų simptomų.


Diagnozę pagrindžia savitųjų antikūnų (IgM, IgG, IgA klasių) radimas kraujo serume ligos pradžioje ir po 2 – 3 savaičių. Žmogaus išmatose toksokarų kiaušinių nebūna. Taip pat diagnozuoti galima atlikus histologinį tyrimą iš kepenų bioptato, aptinkama helminto lervų ar granulomų. Kraujyje gali buti padidėjęs eozinofilų kiekis, padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Ligonis gali karščiuoti, kosėti, jam gali padidėti kepenys. Sergant akių forma, antikūnų serume yra nedaug arba jų išvis nėrandama. Galima nustatyti, kad kraujo serume padaugėjo bendrojo IgE. Ligonį turi konsultuoti oftalmologas.


Pagrindinis gydymo tikslas – dehelmintizacija, tačiau vaistai nuo helmintų nevisada pakankamai efektyvūs. Skiriamas albendazolis, rečiau  - mebendazolis (vermoksas) ar dietilkarbamazinas. Gydymas tiabenazoliu vertinamas prieštaringai. Patogenezinis ir simtominis gydymas skiriamas atsižvelgiant į vyraujančius klinikinius simptomus: detoksikacija gliukozės ir elektrolitų tirpalais, labai sunkių formų atvėjais skiriami gliukokortikoidai.

Esant akių toksokarozei, vaistų nuo helmintų skiriama retai, vietiškai į akį leidžiami gliukokortikoidai, kartais taikomas chirurginis gydymas.

Praėjus 1 mėnesiui po gydymo, reikalinga pakartotina infektologo, okulisto, konsultacija.Taip pat  tiriamas kraujas, pakartotinai nustatomi specifiniai antikūnai. Jeigu reikia gydymo kursas kartojamas.


Vaikų higienos įgūdžių ugdymas, namuose laikomų šunų, kačių dehelmintizacija, smėlio dėžių tinkama priežiūra.

Parašė gydytoja: Sandra Radzevičiūtė


Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000