Ūminis bronchitas (nėščiosioms)

Ūminis bronchitas – tai uždegiminė bronchų būklė, kuri kliniškai pasireiškia neseniai prasidėjusiu kosuliu. Jį dažniausiai sukelia respiracinė infekcija. Ūminis bronchitas prasideda ūmiai, dažnai praeina savaime.


Predisponuojantys veiksniai:

• nepalanki aplinka: blogos klimatinės sąlygos, rūkymas, kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, teršalais (bronchų iritantais) – įvairiomis augalinėmis ir mineralinėmis dulkėmis, rūgščių garais, amoniaku, organiniais tirpikliais, chloru, vandenilio sulfidu, sieros dioksidu, tabako dūmais.

• vidiniai veiksniai: nuovargis, peršalimas, paveldimos ir sunkios ligos, organizmo imuninės savybės, imunitetą slopinančių vaistų vartojimas.

 

Etiologija ir patogenezė

 

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai: rinovirusas, adenovirusas, respiracinis sincitinis, gripo, paragripo, Herpes, Echo, Koksakio virusai, koronavirusai ir kt. Lietuvoje rudenį ir žiemą aktyviausi yra rinovirusai ir adenovirusai.

Daug rečiau pirminė ūminio bronchito priežastis yra bakterijos: Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, mikoplazmos legionelės ir kt. (Mycoplasma pneumoniae, Bordetella pertussis ir Chlamydia pneumoniae). Kliniškai nustatyti, ar ūminio bronchito priežastis yra virusas ar bakterijos (pvz., Chlamydia pneumoniae), dažnai neįmanoma.

 


 

Dažniausiai ūminis infekcinis bronchitas pasireiškia ūmine virusine respiracine infekcija, kuri prasideda bendru negalavimu, čiaudėjimu, sloga, nedideliu karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės perštėjimu, raumenų ir nugaros skausmu. Vėliau gali atsirasti skreplių, kurie dažniausiai yra gleivingai pūlingi. Nėščioji gali karščiuoti 3-5 dienas. Užtrukus karščiavimui,  moterį reikia tirti dėl pneumonijos, kuria gali komplikuotis virusinė respiracinė infekcija.

 


Auskultuojant girdimas šiurkštus vezikulinis alsavimas (dėl bronchų hiperemijos), karkalų paprastai negirdima. Jei atsiranda skreplių, girdima sausų žemo tembro ir neskambių drėgnų karkalų, kurie, moteriai pakosėjus, gali išnykti. Prisidėjus dusuliui, švokštimui, auskultuojant plaučius, girdima aukšto arba įvairaus tembro sausų karkalų arba jų girdima tik forsuotai iškvepiant. Jei be klinikinių ūminio bronchito klinikinių simptomų yra ir grįžtamosios obstrukcijos požymių (sausi karkalai, spirogramos pokyčiai), diagnozuojamas ūminis obstrukcinis bronchitas.

Dažniausiai laboratorinių ir instrumentinių tyrimų nereikia atlikti. Jei karščiuojama ilgiau kaip 5 dienas, auskultuojant plaučius girdima krepitacija ar smulkių drėgnų karkalų, atliekamas rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas pneumonijai paneigti (tik II nėštumo trimestro pabaigoje ar III nėštumo trimestro metu).


 

Ūminio bronchito gydymas – simptominis.

 

Karščiuojančiai nėščiajai taikomas namų režimas, poilsis, duodama gerti daug šiltų skysčių (aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos, vaistažolių arbatos nuo kosulio), iki 10 stiklinių per dieną. Kai temperatūra didelė, skiriama acetaminofeno (paracetamolio), kurio didžiausia paros dozė – 6 tabletės (geriamos kas 4val.).

Jei vargina sausas kosulys, rekomenduojama pačiulpti ledinukų nuo kosulio, vartoti difenhidramino. Tinka nedidelės kodeino preparatų dozės. Keletą dienų galima vartoti dekstrometorfano (alternatyvus saugus vaistas). Kosulį ramina patalpos drėkinimas specialiais naminiais drėkintuvais naktimis. Kosulį taip pat slopina šaukštelis medaus su keliais citrinos sulčių lašais – laikyti burnoje, kol ištirps. Jei kosulys labai stiprus, iki vėmimo, ligonę būtina tirti dėl komplikacijų.

Perštinčią gerklę rekomenduojama skalauti druskos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis druskos pusei stiklinės šilto vandens, skalauti kas 4val.). Kai kosulys užsitęsia (3-4 savaites) ir(ar) yra padidėjęs bronchų reaktyvumas, skiriama inhaliacinių gliukokortikosteroidų (beklometazono, budezonido) po 200-500 μg per parą.

Jei užgulta nosis, skiriama lašų į nosį: fiziologinio tirpalo, ksilometazolino, tetrizolino, oksimetazolino, nafazolino. Pseudoefedrino ir fenilefrino rekomenduojama vengti pirmąjį nėštumo trimestrą. Siūloma miegoti su pakeltu galvūgaliu, tuomet palengvėja kvėpavimas.

Jei ašaroja akys, vargina čiaudulys, iš nosies skiriasi skaidraus skysto sekreto, simptomus gali palengvinti antialerginiai preparatai: chlorfeniraminas, difenhidraminas (vengtinas paskutiniuoju nėštumo trimestru, nes gali sukelti gimdos susitraukimus), klemastinas. Loratadinas ir cetirizinas priklauso B vaistų grupei ir yra alternatyva I kartos antihistamininiams vaistams, jeigu pastarieji netoleruojami, išskyrus I nėštumo trimestrą. Antibiotikų (penicilinų, eritromicino, cefalosporinų) skiriama tik skrepliuojant pūlingais skrepliais, užsitęsus karščiavimui, sausam kosuliui. Antibiotikų prireikia sergančiosioms bronchine astma, sunkia širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu, esant imunosupresijai. Mukolitikų (acetilcisteino, ambroksolio) skiriama skrepliuojant pūlingais skrepliais, tačiau dėl jų efektyvumo nuomonės skiriasi.

Ūminiam bronchitui su bronchų obstrukcijos sindromu gydyti vartojama inhaliacinių  gliukokortikosteroidų ir inhaliacinių trumpai veikiančių broncholitikų (salbutamolio, terbutalino, ipratropiumo bromido ir kt.). Šių vaistų vartojama tol, kol yra bronchų obstrukcija. Jei ūminis bronchitas komplikuojasi pūlingu sinusitu, lydimu veido skausmo, skiriama amoksicilino 2 3,5g per parą 7-10 dienų. Jei nėščioji alergiška penicilinams, duodama azitromicino po 500g per os pirmąją dieną, vėliau 4 dienas po 250mg kartą per parą. Dėl gydymo reikia konsultuotis su otorinolaringologais.


Anekdotai

archyvas

pasveik.ltEspumisanMezymProstamol unoRaniberlLioton 1000